Lietuvos visuomenė sensta, todėl didelę slaugytojo padėjėjo pacientų dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės. Dalis jų serga nepagydomomis ligomis ir yra paskutiniame gyvenimo etape. Tai pati jautriausia slaugos darbo dalis, kurioje susijungia viskas, ką mokėmės šiame kurse: higiena, pragulų profilaktika, maitinimas, stebėjimas, bendravimas ir pagarba. Šioje paskutinėje temoje aptarsime senėjimo ypatumus, demenciją, paliatyviąją pagalbą, pagalbą mirštančiam pacientui ir jo artimiesiems bei mirusiojo kūno tvarkymo principus.
Senėjimo ypatumai
Senėjimas yra natūralus procesas, o ne liga. Tačiau su amžiumi keičiasi visos organizmo sistemos, kurias aptarėme 2 temoje. Oda tampa plonesnė ir trapesnė, raumenys silpsta, kaulai praranda tvirtumą, prastėja regėjimas ir klausa, mažėja troškulio pojūtis, lėtėja virškinimas. Dažnai žmogus vienu metu serga keliomis lėtinėmis ligomis ir vartoja daug vaistų.
Todėl senyvi pacientai turi kelias ypatingas rizikas, kurias jau aptarėme: kritimai, pragulos, dehidratacija, rijimo sutrikimai ir infekcijos. Ypač svarbu atsiminti, kad senyvo žmogaus liga dažnai pasireiškia netipiškai. Infekcija gali pasireikšti ne karščiavimu, o sumišimu, silpnumu ar kritimu. Todėl bet koks staigus elgesio ar savarankiškumo pokytis yra priežastis pranešti slaugytojui.
Kartu senyvas žmogus yra asmenybė su ilga gyvenimo istorija. Pasidomėkite, kuo jis dirbo, kas jo šeima, ką mėgsta. Tokie pokalbiai stiprina pasitikėjimą ir padeda geriau suprasti paciento poreikius.
Demencija ir deliriumas
Demencija yra lėtinė smegenų liga, dėl kurios palaipsniui blogėja atmintis, mąstymas, orientacija ir gebėjimas savarankiškai gyventi. Dažniausia jos forma yra Alzheimerio liga. Demencija vystosi mėnesius ir metus, o jos požymiai paprastai išlieka pastovūs arba blogėja lėtai.
Deliriumas yra staiga, per valandas ar dienas, atsiradęs sumišimas, kurį sukelia infekcija, dehidratacija, vaistai, skausmas, šlapimo susilaikymas ar kita priežastis. Jis dažnai svyruoja: ryte pacientas gali būti ramus, o vakare sumišęs. Deliriumas yra skubi būklė, kuri dažnai praeina gydant priežastį.
Slaugytojo padėjėjui labai svarbu žinoti, koks pacientas įprastai. Jei paprastai orientuotas žmogus staiga nebeatpažįsta aplinkos, tai nėra „tik senatvė“. Apie tai reikia nedelsiant pranešti slaugytojui, net jei pacientas serga demencija, nes deliriumas gali atsirasti ir jiems.
Bendravimo su demencija sergančiais principus aptarėme 3 temoje. Prie jų verta pridėti kelis kasdienius dalykus: pastovi dienotvarkė, tie patys darbuotojai, pažįstami daiktai šalia lovos, laikrodis ir kalendorius matomoje vietoje, dienos šviesa dieną ir ramybė naktį.
Kas yra paliatyvioji pagalba
Paliatyvioji pagalba yra pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga, ir jų artimiesiems. Jos tikslas yra ne išgydyti ligą, o užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę: palengvinti skausmą ir kitus simptomus, suteikti emocinę, socialinę ir dvasinę paramą.
Svarbu suprasti, kad paliatyvioji pagalba nėra „pasidavimas“. Pacientas ir toliau gauna visą reikalingą priežiūrą, tik jos tikslai keičiasi: vietoj ligos gydymo svarbiausia tampa komfortas, orumas ir paciento norai. Paliatyvioji pagalba teikiama ligoninėse, specializuotuose skyriuose, slaugos įstaigose ir namuose.
Paliatyviosios pagalbos komandoje dirba gydytojai, slaugytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai, dvasininkai, o slaugytojo padėjėjas su pacientu dažnai praleidžia daugiausia laiko. Todėl jo pastebėjimai apie skausmą, nerimą ar paciento norus yra labai vertingi.
Pagalba mirštančiam pacientui
Artėjant mirčiai, organizmo funkcijos palaipsniui silpsta. Pacientas daugiau miega, mažiau valgo ir geria, jo kvėpavimas gali tapti nereguliarus ar triukšmingas, galūnės vėsta ir pamėlynuoja, mažėja šlapimo. Šiuos pokyčius vertina ir artimiesiems paaiškina gydytojas bei slaugytojas, o slaugytojo padėjėjas apie juos praneša.
Šiame etape priežiūros tikslas yra komfortas:
Burnos priežiūra. Kai pacientas nebegeria, burna ir lūpos išdžiūsta. Jos reguliariai drėkinamos ir prižiūrimos pagal slaugytojo nurodymus. Tai viena svarbiausių komforto priemonių.
Padėtis ir oda. Padėtis keičiama pagal paciento komfortą ir slaugytojo nurodymus, o oda laikoma švari ir sausa.
Maistas ir gėrimas. Pacientas neverčiamas valgyti ar gerti. Mažėjantis apetitas yra natūrali proceso dalis.
Ramybė. Ramiai kalbėkite, net jei pacientas neatsako. Manoma, kad klausa išlieka iki pat pabaigos, todėl paaiškinkite, ką darote, ir nekalbėkite apie pacientą taip, lyg jo nebūtų.
Simptomai. Apie skausmo, nerimo, dusulio ar neramumo požymius nedelsiant pranešama slaugytojui.
Artimieji šiuo metu išgyvena labai sunkius jausmus. Leiskite jiems būti šalia, pasiūlykite kėdę, vandens, galimybę dalyvauti priežiūroje, jei jie to nori, pavyzdžiui, sudrėkinti lūpas ar palaikyti už rankos. Gerbkite paciento ir šeimos tikėjimą bei papročius, pavyzdžiui, norą pakviesti kunigą ar kitą dvasininką.
Mirusiojo kūno tvarkymas
Mirtį konstatuoja gydytojas. Tik po to, pagal įstaigos tvarką ir slaugytojo nurodymus, slaugytojo padėjėjas gali padėti sutvarkyti mirusiojo kūną. Šis darbas atliekamas su ta pačia pagarba kaip ir gyvam žmogui.
Pagrindiniai principai: laikomasi infekcijų kontrolės reikalavimų, užtikrinamas privatumas, kūnas nuprausiamas, paguldomas ant nugaros, akys ir burna užveriamos, kūnas uždengiamas. Medicinos priemonės, papuošalai ir asmeniniai daiktai tvarkomi ir užrašomi pagal įstaigos tvarką. Atsižvelgiama į šeimos tikėjimą ir papročius, o artimiesiems, jei jie nori, leidžiama atsisveikinti.
Paciento mirtis paveikia ir darbuotoją. Liūdesys yra normali reakcija. Pasikalbėkite su kolegomis ir neužgniaužkite jausmų, kaip aptarėme 11 temoje.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra staigų sumišimą ar silpnumą nurašyti senatvei ir nepranešti slaugytojui.
Antra klaida yra versti mirštantį pacientą valgyti ar gerti, manant, kad taip jam padedama.
Trečia klaida yra kalbėti prie nereaguojančio paciento lyg jo nebūtų.
Svarbiausios temos išvados
Senėjimas keičia visas organizmo sistemas, o senyvo žmogaus liga dažnai pasireiškia netipiškai, pavyzdžiui, sumišimu ar kritimu. Demencija vystosi lėtai, o deliriumas atsiranda staiga ir yra skubi būklė, apie kurią būtina pranešti. Paliatyvioji pagalba siekia ne išgydyti, o užtikrinti kuo geresnę gyvenimo kokybę, o mirštančio paciento priežiūroje svarbiausias yra komfortas, burnos priežiūra, ramybė ir parama artimiesiems. Mirtį konstatuoja gydytojas, o mirusiojo kūnas tvarkomas su pagarba ir pagal įstaigos tvarką.
Kurso apibendrinimas
Šiuo baigėte paskutinę kurso temą. Išmokote, ką daro slaugytojo padėjėjas ir kokios jo kompetencijos ribos, kaip veikia žmogaus organizmas, kaip bendrauti su pacientu, kaip saugoti jį ir save nuo infekcijų, kaip prižiūrėti higieną, išvengti pragulų, saugiai kelti, maitinti, stebėti būklę ir tvarkyti išskyras, kokios yra paciento teisės ir kaip pasirūpinti pacientu paskutiniame gyvenimo etape.
Visose temose kartojosi trys principai: pagarba paciento orumui, savo kompetencijos ribų žinojimas ir laiku perduota informacija slaugytojui. Jie išliks svarbiausi, kad ir kur dirbtumėte.
Šis kursas suteikia teorinį pagrindą, bet nesuteikia slaugytojo padėjėjo kvalifikacijos. Jei nusprendėte, kad ši profesija jums tinka, kitas žingsnis yra oficiali slaugytojo padėjėjo profesinio mokymo programa, kurioje teoriją papildo praktika sveikatos priežiūros įstaigoje.
Savikontrolės klausimai
1. Kodėl senyvo amžiaus žmogaus liga dažnai pasireiškia netipiškai? Pateikite pavyzdį.
2. Kuo deliriumas skiriasi nuo demencijos, ir kodėl deliriumas laikomas skubia būkle?
3. Kas yra paliatyvioji pagalba, ir kodėl ji nėra „pasidavimas“?
4. Kokios priežiūros priemonės svarbiausios mirštančio paciento komfortui?
5. Kas konstatuoja mirtį, ir kokiais principais vadovaujamasi tvarkant mirusiojo kūną?
Visos pamokos
