Asmens higiena yra viena dažniausių slaugytojo padėjėjo užduočių ir kartu viena intymiausių. Švara apsaugo odą nuo pažeidimų ir infekcijų, gerina savijautą ir padeda žmogui jaustis oriai. Tuo pačiu prausimo metu galima pastebėti daug svarbių pokyčių: paraudimų, žaizdelių, patinimų ar skausmo. Šioje temoje aptarsime, kaip pasiruošti higienos procedūroms, kaip nuprausti gulintį pacientą ir kaip prižiūrėti burną, plaukus, nagus bei intymias vietas, remdamiesi ankstesnėse temose aptartais orumo ir infekcijų kontrolės principais.
Kodėl asmens higiena tokia svarbi
Oda yra pirmasis organizmo barjeras nuo mikroorganizmų. Kai ant jos ilgai lieka prakaitas, šlapimas ar išmatos, oda suminkštėja, lengvai pažeidžiama ir tampa infekcijų bei pragulų vieta. Neprižiūrėta burna sukelia ne tik nemalonų kvapą: ten besidauginančios bakterijos gali patekti į plaučius ir sukelti plaučių uždegimą.
Higiena svarbi ir psichologiškai. Švarus, susišukavęs, savais drabužiais apsirengęs žmogus jaučiasi geriau, noriau bendrauja ir valgo. Todėl higiena nėra vien „techninė“ užduotis, o paciento gerovės dalis.
Pagrindiniai principai prieš pradedant
Įvertinkite, ką pacientas gali padaryti pats. Tikslas yra ne padaryti viską už žmogų, o padėti tiek, kiek reikia. Jei pacientas gali pats nusiprausti veidą ar rankas, leiskite jam tai padaryti. Taip palaikomas jo savarankiškumas ir judėjimas.
Paaiškinkite ir paklauskite sutikimo. Pasakykite, ką darysite, ir paklauskite, ar dabar tinkamas laikas. Jei įmanoma, atsižvelkite į paciento įpročius: vieni mieliau prausiasi ryte, kiti vakare.
Pasiruoškite viską iš anksto. Dubenį su vandeniu, prausimosi priemones, rankšluosčius, švarius drabužius, patalynę, pirštines, maišą nešvariems skalbiniams. Palikti pusiau nuogą pacientą ir išeiti ko nors atsinešti negalima, nes jis sušals ir jausis pažemintas, o gali ir nukristi.
Užtikrinkite privatumą ir šilumą. Uždarykite duris, užtraukite užuolaidą ar pertvarą, uždarykite langą. Atidenkite tik tą kūno dalį, kuri tuo metu prausiama.
Patikrinkite vandens temperatūrą. Vanduo turi būti šiltas, maždaug 37–40 °C. Patikrinkite jį termometru arba vidine dilbio puse, o ne pirštais, nes pirštai mažiau jautrūs karščiui. Senyvų žmonių ir sergančiųjų cukriniu diabetu odos jutimas dažnai susilpnėjęs, todėl jie gali nepajusti, kad vanduo per karštas.
Laikykitės infekcijų kontrolės. Atlikite rankų higieną, naudokite pirštines, kai liečiate intymias vietas ar išskyras, ir keiskite vandenį, kai jis atvėsta ar tampa nešvarus.
Gulinčio paciento prausimas lovoje
Kai pacientas negali nueiti į dušą, jis prausiamas lovoje. Pagrindinė taisyklė yra prausti nuo švariausių kūno vietų link nešvariausių ir iš viršaus žemyn, kad bakterijos nebūtų perneštos ant švaresnių vietų.
Dažniausiai laikomasi tokios eilės: akys, veidas, kaklas, ausys, rankos ir pažastys, krūtinė ir pilvas, kojos ir pėdos, nugara ir sėdmenys, o pabaigoje intymios vietos. Akys valomos nuo vidinio akies kampo išorinio link, kiekvienai akiai naudojant švarią rankšluostėlio vietą arba atskirą tamponą.
Kiekviena kūno dalis nuplaunama, nuskalaujama ir kruopščiai nusausinama, ypač odos raukšlės: po krūtimis, pažastyse, kirkšnyse, tarp pirštų. Drėgmė odos raukšlėse skatina odos pažeidimus ir grybelines infekcijas. Odą reikia nusausinti švelniai spaudžiant, o ne trinant.
Prausiant nugarą, pacientas paverčiamas ant šono. Tai patogi proga apžiūrėti odą ten, kur dažniausiai atsiranda pragulos: ties kryžkauliu, sėdmenimis, kulnais, mentėmis. Saugaus vartymo būdus aptarsime 7 temoje, o pragulų požymius 6 temoje.
Po prausimo oda patepama drėkinamuoju kremu, jei tai numatyta paciento priežiūros plane, pacientas aprengiamas švariais drabužiais ir paguldomas patogiai.
Intymių vietų priežiūra
Intymių vietų higiena atliekama bent kartą per dieną ir kiekvieną kartą po šlapinimosi ar tuštinimosi, jei pacientas to negali padaryti pats. Ji visada atliekama mūvint pirštines.
Moterims prausiama iš priekio atgal, nuo šlaplės angos išangės link. Taip žarnyno bakterijos nepatenka į šlapimo takus. Kiekvienam braukimui naudojama švari servetėlės ar rankšluostėlio vieta. Vyrams prausiama nuo šlaplės angos tolyn, o neapipjaustytiems švelniai atitraukiama apyvarpė, nuplaunama ir būtinai grąžinama į vietą.
Pacientams su šlapimo kateteriu ypač svarbi švara aplink kateterį. Jo priežiūrą išsamiau aptarsime 10 temoje.
Burnos priežiūra
Dantys valomi bent du kartus per dieną. Jei pacientas gali, jis valosi pats, o slaugytojo padėjėjas paruošia priemones ir padeda.
Dantų protezai išimami, nuvalomi šepetėliu virš kriauklės su vandeniu, kad nukritę nesudužtų, ir nuskalaujami. Nakčiai jie paprastai laikomi švarioje talpoje su vandeniu ar specialiu tirpalu. Prieš įdedant protezus atgal, apžiūrima burna.
Sąmonės netekusiems ar negalintiems ryti pacientams burnos priežiūra atliekama labai atsargiai, pacientą paguldžius ant šono ar pakėlus galvą, kad skystis nepatektų į kvėpavimo takus. Tokiems pacientams burnos priežiūrą paprastai nurodo ir prižiūri slaugytojas.
Valant burną verta atkreipti dėmesį į baltas apnašas, žaizdeles, kraujavimą ar sausas, suskeldėjusias lūpas ir apie juos pranešti slaugytojui.
Plaukų ir nagų priežiūra
Plaukai šukuojami kasdien, o plaunami pagal poreikį. Gulinčiam pacientui plaukus galima plauti lovoje naudojant specialų pripučiamą dubenį, arba naudoti sausą šampūną, jei to leidžia paciento būklė. Šukavimas yra ir gera proga apžiūrėti galvos odą.
Nagai kerpami po prausimo, kai jie suminkštėję. Rankų nagai kerpami suapvalinant, o kojų nagai tiesiai, kad neįaugtų. Sergantiesiems cukriniu diabetu, kraujotakos sutrikimais ar turintiems sustorėjusius nagus nagų nekirpkite be slaugytojo nurodymo, nes net nedidelė žaizdelė gali virsti sunkiai gyjančia opa.
Patalynės keitimas
Patalynė keičiama pagal įstaigos tvarką ir kiekvieną kartą, kai ji sušlampa ar susitepa. Jei pacientas negali atsikelti, patalynė keičiama jam gulint: pacientas paverčiamas ant šono, nešvari paklodė susukama link jo nugaros, į atsilaisvinusią pusę paklojama švari, tada pacientas paverčiamas ant kitos pusės ir darbas užbaigiamas. Paklodė turi būti lygi, be raukšlių ir trupinių, nes jos spaudžia odą ir skatina pragulas. Nešvari patalynė laikoma atokiau nuo savo drabužių ir dedama į maišą jos nepurtant.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra skubėti ir atidengti visą pacientą iš karto. Tai žeidžia orumą ir sušaldo žmogų.
Antra klaida yra palikti drėgnas odos raukšles. Būtent ten dažniausiai prasideda odos pažeidimai.
Trečia klaida yra prausti intymias vietas ne ta kryptimi arba ta pačia servetėle kelis kartus. Taip padidėja šlapimo takų infekcijos rizika.
Svarbiausios temos išvados
Asmens higiena saugo odą ir burną nuo infekcijų bei pažeidimų, o kartu palaiko paciento orumą ir savijautą. Prieš pradedant reikia įvertinti, ką pacientas gali padaryti pats, paaiškinti veiksmus, pasiruošti visas priemones ir užtikrinti privatumą bei šilumą. Prausiama nuo švariausių vietų link nešvariausių, odos raukšlės kruopščiai nusausinamos, o intymios vietos moterims prausiamos iš priekio atgal. Higienos metu visada stebima oda ir burna, o pastebėti pokyčiai perduodami slaugytojui. Kitoje temoje išsamiai aptarsime pragulas ir jų profilaktiką.
Savikontrolės klausimai
1. Kodėl prieš prausimą svarbu įvertinti, ką pacientas gali padaryti pats?
2. Kokia tvarka prausiamas gulintis pacientas, ir kodėl laikomasi principo „nuo švariausių vietų link nešvariausių“?
3. Kodėl moterų intymios vietos prausiamos iš priekio atgal?
4. Kodėl vandens temperatūrą reikia tikrinti dilbiu ar termometru, o ne pirštais?
5. Kodėl sergančiam cukriniu diabetu pacientui negalima kirpti nagų be slaugytojo nurodymo?
Visos pamokos
