Ankstesnėse temose daug kalbėjome apie tai, ką slaugytojo padėjėjas daro. Šioje temoje kalbėsime apie tai, kaip jis turi elgtis. Pacientas, atsidūręs ligoninėje ar globos namuose, dažnai yra priklausomas nuo kitų ir pažeidžiamas, todėl jo teisės saugomos įstatymu. Kartu slaugos darbuotojas pats susiduria su agresija, emociniu krūviu ir nuovargiu. Aptarsime, kokias teises turi pacientas, kokie etikos principai galioja slaugos darbe, kaip elgtis su sumišusiu ar agresyviu pacientu ir kaip pasirūpinti savimi, kad darbas nesibaigtų perdegimu.
Paciento teisės
Lietuvoje paciento teises nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Svarbiausios paciento teisės yra šios:
teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas su pagarba;
teisė rinktis sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą;
teisė į informaciją apie savo sveikatos būklę, gydymą ir galimas pasekmes, taip pat teisė nežinoti, jei pacientas nenori gauti tam tikros informacijos;
teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose;
teisė į privataus gyvenimo ir kūno neliečiamumą;
teisė pateikti skundą ir gauti žalos atlyginimą.
Slaugytojo padėjėjui kasdieniame darbe svarbiausios yra pagarbos, privatumo ir sutikimo teisės. Informaciją apie diagnozę ir gydymą, kaip aptarėme 3 temoje, teikia gydytojas ar slaugytojas.
Sutikimas. Pacientas turi teisę sutikti arba atsisakyti priežiūros veiksmų. Net jei manote, kad pacientui reikia nusiprausti ar pavalgyti, jo negalima versti. Jei pacientas atsisako, paaiškinkite, kodėl tai svarbu, pasiūlykite kitą laiką ar būdą, o jei jis vis tiek nesutinka, praneškite slaugytojui ir užrašykite atsisakymą. Pacientams, kurie dėl būklės negali patys priimti sprendimų, teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kiti asmenys, bet pagarba jų norams ir orumui išlieka.
Laisvės ribojimas. Paciento judėjimo ribojimas, pavyzdžiui, fiksavimas prie lovos, yra kraštutinė priemonė. Ją skiria tik gydytojas teisės aktų nustatyta tvarka. Slaugytojo padėjėjas savo iniciatyva negali riboti paciento laisvės, net norėdamas apsaugoti jį nuo kritimo.
Konfidencialumas ir asmens duomenys
Informacija apie paciento sveikatą yra ypatingi asmens duomenys, kuriuos saugo ir paciento teisių įstatymas, ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Pirmoje temoje minėjome konfidencialumo pareigą, o čia ją patikslinsime praktiškai:
apie pacientus nekalbama su pašaliniais, net nenurodant pavardės, jei pagal aprašymą žmogų galima atpažinti;
informacija neteikiama telefonu žmonėms, kurių tapatybės negalite patikrinti;
pacientai ir įstaigos patalpos nefotografuojami, o darbo situacijos neaprašomos socialiniuose tinkluose;
medicinos dokumentai ir kompiuterio ekranai nepaliekami taip, kad juos matytų kiti;
konfidencialumo pareiga galioja ir pasibaigus darbo santykiams.
Profesinė etika
Etika yra principai, kurie padeda atskirti teisingą elgesį nuo neteisingo. Slaugos darbe jie dažniausiai apibendrinami keliais principais:
Pagarba asmeniui. Kiekvienas pacientas vertas vienodos pagarbos, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tautybės, tikėjimo, socialinės padėties, ligos ar elgesio.
Nekenkimas. Slaugos darbuotojas neturi pakenkti pacientui nei veiksmu, nei neveikimu. Todėl taip svarbu žinoti savo kompetencijos ribas.
Sąžiningumas. Klaidos neslepiamos. Jei suklydote, pavyzdžiui, pacientas nukrito ar pastebėjote, kad padarėte ką nors ne taip, iš karto praneškite slaugytojui. Laiku pranešta klaida dažnai leidžia išvengti žalos, o nuslėpta gali ją padidinti.
Teisingumas. Dėmesys paskirstomas pagal poreikį, o ne pagal tai, kuris pacientas mandagesnis ar dosnesnis. Brangių dovanų ar pinigų iš pacientų ir jų artimųjų imti negalima. Dauguma įstaigų turi savo taisykles, kaip elgtis tokiais atvejais.
Pacientų apsauga. Jei pastebite, kad pacientas gali patirti smurtą, nepriežiūrą ar netinkamą elgesį iš kitų žmonių, įskaitant kolegas ar artimuosius, apie tai privalote pranešti vadovui. Tylėjimas tokiu atveju taip pat yra etinis pažeidimas.
Sumišęs ar agresyvus pacientas
Agresija slaugos darbe nėra reta. Dažniausiai ją sukelia ne piktavališkumas, o liga ar būklė: skausmas, baimė, demencija, deliriumas (staiga atsiradęs sumišimas dėl infekcijos, vaistų ar kitos priežasties), alkoholio abstinencija, nesupratimas, kas vyksta.
Keli principai padeda nuraminti situaciją:
Išlikite ramūs. Kalbėkite lėtai, tyliai ir trumpais sakiniais. Nekelkite balso ir nesiginčykite.
Laikykitės saugaus atstumo ir stovėkite taip, kad galėtumėte pasitraukti. Nestovėkite tarp paciento ir durų taip, kad jis jaustųsi įspraustas.
Išklausykite. Pripažinkite jausmus: „Matau, kad jūs pyktate.“ Dažnai žmogus nurimsta, kai jaučiasi išgirstas.
Ieškokite priežasties. Gal pacientą skauda, jis nori į tualetą, jam šalta ar jis nesupranta, ką su juo darote?
Nesileiskite į fizinę kovą. Jei priežiūros veiksmą galima atidėti, pasitraukite ir sugrįžkite po kurio laiko.
Kvieskite pagalbą, jei situacija stiprėja, ir visada praneškite slaugytojui.
Staiga atsiradęs sumišimas ar agresija, kaip matėme 9 temoje, gali būti pavojingos būklės požymis, todėl apie tai visada pranešama. Kiekvienas smurto prieš darbuotoją atvejis taip pat registruojamas įstaigos nustatyta tvarka, net jei sužalojimų nebuvo.
Darbuotojo emocinė sveikata
Slaugos darbas yra emociškai sunkus. Tenka matyti kančią, susidurti su mirtimi, dirbti pamainomis ir naktimis, o kartais jaustis neįvertintam. Ilgalaikis stresas gali sukelti perdegimą: emocinį išsekimą, abejingumą pacientams, jausmą, kad darbas neturi prasmės.
Perdegimo požymiai yra nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina pailsėjus, irzlumas, cinizmas, miego sutrikimai, dažnesni negalavimai ir noras vengti darbo. Jei pastebite juos savyje ar kolegoje, svarbu nenumoti ranka.
Savirūpa nėra prabanga, o profesinė pareiga, nes pavargęs darbuotojas dažniau klysta. Padeda kelios paprastos priemonės:
poilsis ir pertraukos: išnaudokite jas, o ne praleiskite „nes daug darbo“;
aiškios ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo;
pokalbis su kolegomis po sunkios situacijos, pavyzdžiui, paciento mirties ar agresijos;
pagalbos prašymas: daugelyje įstaigų yra psichologo konsultacijos, o sunkiais atvejais verta kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra versti pacientą atlikti priežiūros veiksmą prieš jo valią, nes „taip reikia“.
Antra klaida yra agresiją priimti asmeniškai ir atsakyti tuo pačiu tonu.
Trečia klaida yra nuslėpti savo klaidą iš baimės. Kuo greičiau apie ją sužino slaugytojas, tuo mažesnė žala pacientui.
Svarbiausios temos išvados
Paciento teises Lietuvoje nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, o slaugytojo padėjėjo darbe svarbiausios yra pagarbos, privatumo ir sutikimo teisės. Sveikatos informacija yra ypatingi asmens duomenys, todėl pacientai nefotografuojami ir apie juos nekalbama su pašaliniais. Profesinė etika remiasi pagarba, nekenkimu, sąžiningumu ir teisingumu, o įtarus smurtą ar nepriežiūrą privaloma pranešti. Agresiją dažniausiai sukelia liga ar baimė, todėl padeda ramumas, saugus atstumas ir priežasties paieška. Savirūpa saugo nuo perdegimo ir yra profesinė pareiga. Paskutinėje temoje kalbėsime apie senyvo amžiaus ir paliatyviųjų pacientų priežiūrą.
Savikontrolės klausimai
1. Kokias paciento teises nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas? Išvardykite bent keturias.
2. Ką darytumėte, jei pacientas atsisako praustis?
3. Kodėl negalima fotografuoti pacientų, net jei jų veidas nematomas?
4. Kaip elgtumėtės su pacientu, kuris staiga ima šaukti ir mosikuoti rankomis?
5. Kokie yra perdegimo požymiai, ir kaip galite pasirūpinti savimi po sunkios pamainos?
Visos pamokos
