Antroje temoje minėjome, kad senyvų ir sunkiai sergančių pacientų imunitetas yra silpnesnis, todėl jiems net paprasta infekcija gali būti pavojinga gyvybei. Sveikatos priežiūros įstaigose infekcijos dažnai plinta ne savaime, o per personalo rankas, priemones ir paviršius. Šioje temoje išsiaiškinsime, kaip plinta infekcijos, kodėl rankų higiena yra svarbiausia jų kontrolės priemonė ir kaip saugiai naudoti apsaugos priemones bei tvarkyti atliekas.
Kas yra hospitalinė infekcija
Hospitalinė infekcija, dar vadinama su sveikatos priežiūra susijusia infekcija, yra infekcija, kurią pacientas įgyja gydymo ar priežiūros metu, o ne atsineša į įstaigą. Dažniausios jų yra šlapimo takų infekcijos, plaučių uždegimas, žaizdų infekcijos ir žarnyno infekcijos.
Tokios infekcijos pailgina gydymą, sukelia papildomų kančių ir kartais baigiasi mirtimi. Ypač pavojingos yra atsparios antibiotikams bakterijos, kurias sunku išgydyti. Didelės dalies šių infekcijų galima išvengti, jei personalas nuosekliai laikosi paprastų taisyklių.
Kaip plinta infekcijos
Kad infekcija išplistų, reikia kelių grandžių: sukėlėjo (bakterijos, viruso, grybelio), šaltinio (užsikrėtusio žmogaus ar užteršto paviršiaus), plitimo kelio ir imlaus žmogaus. Ši seka vadinama infekcijos grandine. Nutraukus bet kurią grandį, infekcija neišplinta.
Pagrindiniai plitimo keliai yra šie:
kontaktinis: per rankas, užterštus daiktus ir paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas, lovų turėklus, termometrus. Tai dažniausias kelias sveikatos priežiūros įstaigose;
lašelinis: kosint, čiaudint ar kalbant išsiskiriančiais lašeliais, kurie nukrenta netoli, dažniausiai vieno ar dviejų metrų atstumu;
oro: smulkiomis dalelėmis, kurios ilgai išsilaiko ore, pavyzdžiui, tuberkuliozės ar tymų atveju;
per kraują ir kūno skysčius: susižeidus panaudota adata ar aštriu instrumentu.
Slaugytojo padėjėjas dažniausiai dirba ten, kur kontaktinis kelias yra pagrindinis: liečia pacientą, jo patalynę, indus, išskyras. Todėl jo rankos gali tapti tiltu, kuriuo bakterijos keliauja nuo vieno paciento prie kito.
Rankų higiena: svarbiausia priemonė
Pasaulio sveikatos organizacija išskiria penkis momentus, kai būtina atlikti rankų higieną:
prieš kontaktą su pacientu;
prieš švarią ar aseptinę procedūrą;
po sąlyčio su kūno skysčiais ar išskyromis arba rizikos su jais susidurti;
po kontakto su pacientu;
po sąlyčio su paciento aplinka, net jei paties paciento neliestumėte.
Rankų higiena atliekama dviem būdais. Rankų dezinfekcija alkoholio pagrindo priemone yra pagrindinis būdas, kai rankos matomai švarios. Priemonės užpilama tiek, kad sudrėktų visas rankų paviršius, ir trinama apie 20–30 sekundžių, kol rankos visiškai išdžiūsta. Rankų plovimas muilu ir vandeniu, trunkantis apie 40–60 sekundžių, būtinas, kai rankos matomai nešvarios, susitepė kūno skysčiais ar slaugomas pacientas serga tam tikromis žarnyno infekcijomis, nuo kurių alkoholis neapsaugo.
Abiem atvejais svarbu apdoroti visus rankų paviršius: delnus, plaštakų nugarėles, tarpupirščius, nykščius, pirštų galiukus ir riešus. Dažniausiai praleidžiami nykščiai ir pirštų galiukai.
Rankų higienai būtinos sąlygos: trumpai kirpti nagai, be dirbtinių nagų ir lako, be žiedų, laikrodžių ir apyrankių. Po žiedu ar dirbtiniu nagu bakterijos išgyvena net po dezinfekcijos.
Asmeninės apsaugos priemonės
Asmeninės apsaugos priemonės saugo ir darbuotoją, ir pacientą. Jos parenkamos pagal tai, su kuo tikimasi susidurti.
Pirštinės mūvimos, kai tikimasi sąlyčio su krauju, kūno skysčiais, išskyromis, gleivinėmis ar pažeista oda. Pirštinės nepakeičia rankų higienos: rankas reikia dezinfekuoti prieš užsimaunant ir nusimovus pirštines. Viena pora naudojama tik vienam pacientui ir vienai užduočiai, o nešvariomis pirštinėmis negalima liesti švarių paviršių, durų rankenų ar telefono.
Prijuostė ar chalatas apsaugo darbo drabužius nuo užteršimo, pavyzdžiui, prausiant pacientą ar keičiant užterštą patalynę.
Kaukė ir akių apsauga naudojamos, kai gali tikšti kūno skysčiai arba pacientas serga lašeliniu ar oro keliu plintančia infekcija.
Svarbi ir apsaugos priemonių nusiėmimo tvarka, nes būtent tada lengviausia užsiteršti. Užterštas išorines dalis reikia liesti kuo mažiau, o nusiėmus visas priemones būtina rankų higiena. Konkrečią apsirengimo ir nusirengimo tvarką nustato kiekviena įstaiga, todėl pradėjus dirbti su ja reikia susipažinti pirmiausia.
Izoliacija
Kai pacientas serga lengvai plintančia infekcija, jam taikoma izoliacija: jis gydomas atskiroje palatoje, o ant durų nurodoma, kokias apsaugos priemones būtina naudoti. Izoliuotam pacientui skiriamos atskiros priemonės, pavyzdžiui, termometras ar kraujospūdžio matuoklis. Izoliacija nereiškia, kad pacientą galima lankyti rečiau. Atvirkščiai, toks žmogus dažnai jaučiasi vienišas, todėl jam reikia ne mažiau dėmesio.
Paviršių, priemonių ir atliekų tvarkymas
Valymas pašalina matomus nešvarumus, o dezinfekcija sunaikina didžiąją dalį mikroorganizmų. Dezinfekcija veiksminga tik tada, kai paviršius pirmiausia nuvalomas. Dezinfekciniai tirpalai ruošiami griežtai pagal gamintojo instrukciją ir įstaigos tvarką: per silpnas tirpalas neveikia, o per stiprus kenkia žmonėms ir paviršiams. Būtina laikytis nurodyto poveikio laiko, nes tirpalas turi veikti tam tikrą laiką.
Atliekos rūšiuojamos pagal įstaigos tvarką. Aštrios atliekos, pavyzdžiui, adatos, metamos tik į specialias kietas talpas, kurios pildomos ne daugiau kaip iki nurodytos žymos. Adatų niekada negalima uždengti dangteliu atgal ranka. Užteršta patalynė dedama į atskirus maišus, jos nepurtant ir nespaudžiant prie savęs.
Susižeidus panaudota adata ar aštriu instrumentu, žaizdą reikia nedelsiant nuplauti vandeniu ir muilu, nespausti, nečiulpti ir iš karto pranešti vadovui. Įstaigose yra nustatyta tokių atvejų tvarka, nes kai kuriais atvejais reikia skubiai pradėti prevencinį gydymą.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra manyti, kad pirštinės pakeičia rankų higieną. Pirštinėse būna mikroskopinių skylučių, o rankos užsiteršia ir nusimaunant.
Antra klaida yra ta pačia pirštinių pora padėti keliems pacientams arba nuo nešvarios užduoties pereiti prie švarios.
Trečia klaida yra praleisti rankų higieną po sąlyčio su paciento aplinka, pavyzdžiui, pataisius patalynę ar paėmus stiklinę nuo jo stalelio.
Svarbiausios temos išvados
Infekcija plinta grandine: sukėlėjas, šaltinis, plitimo kelias ir imlus žmogus. Sveikatos priežiūros įstaigose dažniausias plitimo kelias yra kontaktinis, todėl svarbiausia apsaugos priemonė yra rankų higiena penkiais Pasaulio sveikatos organizacijos nurodytais momentais. Pirštinės ir kitos apsaugos priemonės papildo, bet nepakeičia rankų higienos. Dezinfekciniai tirpalai ruošiami tik pagal instrukciją, o aštrios atliekos tvarkomos taip, kad niekas nesusižeistų. Kitoje temoje šias žinias pritaikysime praktikoje: kalbėsime apie paciento asmens higieną.
Savikontrolės klausimai
1. Kokios yra infekcijos grandinės grandys, ir kaip rankų higiena padeda ją nutraukti?
2. Išvardykite penkis rankų higienos momentus.
3. Kada rankas būtina plauti muilu ir vandeniu, o ne tik dezinfekuoti?
4. Kodėl pirštinės nepakeičia rankų higienos?
5. Ką darytumėte, jei įsidurtumėte panaudota adata, rasta paciento lovoje?
Visos pamokos
