Šeštoje temoje sužinojome, kad reguliarus padėties keitimas yra svarbiausia pragulų profilaktikos priemonė. Tačiau pacientų vartymas, kėlimas ir perkėlimas yra fiziškai sunkus darbas. Atliekamas netinkamai, jis gali sužaloti pacientą ir pakenkti paties darbuotojo nugarai. Nugaros skausmai yra viena dažniausių slaugos darbuotojų sveikatos problemų. Šioje temoje aptarsime, kodėl judėjimas svarbus pacientui, kokių ergonomikos principų laikytis, kaip saugiai keisti paciento padėtį ir kaip išvengti kritimų.
Kodėl judėjimas svarbus pacientui
Antroje temoje matėme, kad ilgai gulint silpsta raumenys, stingsta sąnariai, didėja pragulų, plaučių uždegimo, vidurių užkietėjimo ir kraujo krešulių rizika. Net kelios dienos lovoje senyvam žmogui gali reikšti, kad jis nebegalės savarankiškai atsistoti.
Todėl slaugytojo padėjėjo tikslas yra ne „padaryti už pacientą“, o padėti jam judėti tiek, kiek jis gali. Jei pacientas gali pats pasislinkti ar atsisėsti su nedidele pagalba, leiskite jam tai padaryti. Tai palaiko jo jėgas ir savarankiškumą, o jums tenka mažesnis krūvis.
Kiek ir kaip pacientas gali judėti, kokias priemones naudoti ir ar reikia kelių darbuotojų, nustato slaugytojas ir kineziterapeutas. Šie nurodymai įrašomi paciento priežiūros plane, ir jų reikia laikytis.
Ergonomika: kaip apsaugoti savo nugarą
Ergonomika yra darbo organizavimas taip, kad jis būtų saugus ir mažiausiai varginantis kūnui. Keli principai padeda išvengti traumų:
Pakelkite lovą iki tinkamo aukščio. Dirbant prie žemos lovos tenka stipriai lenktis. Lova turi būti maždaug jūsų klubų aukštyje. Baigus darbą, lova vėl nuleidžiama, kad pacientas nesusižeistų, jei bandytų išlipti.
Plati atrama. Kojos statomos maždaug pečių plotyje, viena koja šiek tiek priekyje. Taip kūnas stabilesnis.
Lenkite kelius, o ne nugarą. Nugara laikoma tiesi, o judesys atliekamas kojų raumenimis, kurie yra daug stipresni už nugaros raumenis.
Laikykite krūvį arti kūno. Kuo toliau nuo savęs laikote ar traukiate krūvį, tuo didesnė apkrova nugarai.
Nesisukite. Sukimasis su krūviu rankose yra vienas pavojingiausių judesių nugarai. Jei reikia pasisukti, sukitės visu kūnu, pėdomis.
Naudokite pagalbines priemones ir prašykite pagalbos. Nebandykite vieni pakelti paciento, kuris negali padėti. Darbas poromis ir pagalbinės priemonės yra ne silpnumo, o profesionalumo požymis.
Pagalbinės priemonės
Sveikatos priežiūros ir globos įstaigose naudojamos įvairios priemonės, kurios palengvina darbą ir apsaugo pacientą:
slydimo paklodės ar rankovės, kurios sumažina trintį, kai pacientas pakeliamas lovoje aukštyn ar paverčiamas ant šono;
perkėlimo lentos, kuriomis pacientas perslenkamas iš lovos į vežimėlį ar ant kito paviršiaus;
sukamieji diskai, padedantys pacientui apsisukti stovint;
keltuvai, kai pacientas negali atsiremti į kojas ar yra labai sunkus;
vaikštynės, lazdos, ramentai, kurie padeda vaikštant.
Kiekvieną priemonę naudoti reikia išmokti pagal gamintojo instrukciją ir įstaigos tvarką. Prieš naudojant keltuvą, visada patikrinama, ar jis tvarkingas ir ar parinktas tinkamo dydžio diržas.
Saugaus padėties keitimo principai
Prieš kiekvieną padėties keitimą laikomasi tų pačių žingsnių:
Įvertinkite. Pažiūrėkite priežiūros planą, kiek pacientas gali padėti ir ar reikia antro darbuotojo. Įvertinkite, kaip pacientas jaučiasi šiandien.
Paaiškinkite. Pasakykite pacientui, ką darysite, ir susitarkite dėl signalo, pavyzdžiui, „judam ant trijų“.
Paruoškite aplinką. Užfiksuokite lovos ir vežimėlio stabdžius, patraukite trukdančius daiktus, pakelkite lovą iki darbo aukščio. Patikrinkite, ar kateteris, drenai ir lašelinė nebus ištempti.
Atlikite judesį sklandžiai, be trūkčiojimų, stebėdami paciento reakciją.
Užbaikite. Patogiai paguldykite pacientą, pataisykite patalynę, nuleiskite lovą, pakelkite apsauginius bortelius, jei jie numatyti, ir palikite skambutį pasiekiamoje vietoje.
Dažniausios padėtys lovoje
Ant nugaros. Galva paremta pagalve, po blauzdomis pagalvė, kad kulnai būtų laisvi.
Ant šono. Pacientas pakreipiamas maždaug 30 laipsnių kampu, už nugaros dedama pagalvė, tarp kelių kita pagalvė, kad keliai nesispaustų vienas prie kito. Apatinis petys šiek tiek patraukiamas į priekį, kad nebūtų prispaustas.
Pusiau sėdima padėtis. Galvūgalis pakeliamas, kad būtų lengviau kvėpuoti, valgyti ar bendrauti. Valgant pacientas sodinamas kuo tiesiau, o ilgesniam gulėjimui galvūgalis nuleidžiamas, kad pacientas neslystų žemyn ir nesusidarytų šlytis.
Pacientams po insulto silpnosios pusės ranka visada atremiama pagalve, o už jos nieko netraukiama, nes petį lengva sužaloti.
Pakėlimas lovoje aukštyn ir perkėlimas į vežimėlį
Kai pacientas nuslysta į lovos kojūgalį, jį reikia pakelti aukštyn. Tai atliekama dviese, naudojant slydimo paklodę, o ne tempiant už pažastų ar rankų. Kėlimas už pažastų yra pavojingas: jis gali išnarinti ar sužaloti paciento petį ir labai apkrauna darbuotojo nugarą.
Perkeliant pacientą iš lovos į vežimėlį, vežimėlis statomas šalia lovos, užfiksuojami stabdžiai, nuimamos kojų atramos. Pacientas pirmiausia pasodinamas ant lovos krašto ir paliekamas kelioms akimirkoms, kad priprastų prie vertikalios padėties. Jei atsistojęs jis pajunta svaigulį, sušunka ar išbąla, jis vėl pasodinamas arba paguldomas ir apie tai pranešama slaugytojui. Staigus kraujospūdžio kritimas atsistojant yra dažna kritimų priežastis.
Kritimų prevencija
Kritimai yra viena dažniausių senyvų pacientų traumų priežasčių. Kaip matėme antroje temoje, osteoporoze sergančiam žmogui net nedidelis kritimas gali baigtis lūžiu.
Kritimų tikimybę mažina paprasti veiksmai: lova nuleista žemai, stabdžiai užfiksuoti, skambutis ir reikalingi daiktai pasiekiami, kelyje nėra kliūčių ir slidžių grindų, pakankamai šviesos ir naktį. Pacientas turi avėti tinkamo dydžio avalynę neslidžiu padu, o ne šlepetes be kulno ar vien kojines. Akiniai ir klausos aparatas turi būti uždėti.
Jei pacientas krenta, nebandykite jo sulaikyti ore visomis jėgomis, nes galite susižeisti abu. Geriau prilaikykite jį ir palengva nuleiskite ant grindų, saugodami galvą. Nukritusio paciento nekelkite iš karto. Pakvieskite slaugytoją, kuris įvertins, ar nėra traumos. Kiekvienas kritimas užregistruojamas įstaigos nustatyta tvarka, net jei atrodo, kad pacientas nesusižeidė.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra kelti pacientą vienam, nes „taip greičiau“. Tai viena dažniausių nugaros traumų priežasčių.
Antra klaida yra tempti pacientą lovoje ar kelti jį už pažastų. Tai sukelia trintį, šlytį ir pečių traumas.
Trečia klaida yra pamiršti užfiksuoti lovos ar vežimėlio stabdžius.
Svarbiausios temos išvados
Judėjimas yra būtinas paciento sveikatai, todėl slaugytojo padėjėjas padeda judėti tiek, kiek reikia, skatindamas savarankiškumą. Darbuotojo nugarą saugo ergonomikos principai: tinkamas lovos aukštis, plati atrama, sulenkti keliai, krūvis arti kūno ir jokio sukimosi. Sunkesniems pacientams naudojamos pagalbinės priemonės ir dirbama poromis. Prieš kiekvieną judesį įvertinama situacija, paaiškinama pacientui ir paruošiama aplinka, o po jo pasirūpinama saugumu. Nukritęs pacientas nekeliamas, kol jo neįvertina slaugytojas. Kitoje temoje kalbėsime apie paciento maitinimą ir skysčių balansą.
Savikontrolės klausimai
1. Kodėl svarbu leisti pacientui atlikti tiek judesių, kiek jis gali pats?
2. Išvardykite penkis ergonomikos principus, kurie saugo slaugos darbuotojo nugarą.
3. Kodėl negalima kelti paciento už pažastų?
4. Ką darytumėte, jei pacientui, kurį sodinate ant lovos krašto, staiga apsvaigo galva?
5. Kaip elgtumėtės, jei pacientas nukristų vaikščiodamas su jumis koridoriuje?
Visos pamokos
