Pirmoje temoje sužinojome, kad slaugytojo padėjėjas su pacientu praleidžia daugiausia laiko ir dažnai pirmas pastebi būklės pokyčius. Tačiau pastebėti pokytį galima tik tada, kai supranti, kaip organizmas veikia normaliai. Šioje temoje paprastai apžvelgsime pagrindines žmogaus organizmo sistemas, jų dažniausius sutrikimus ir tai, ką kiekviena jų reiškia kasdieniame slaugytojo padėjėjo darbe.
Anatomija ir fiziologija: kuo jos skiriasi
Anatomija yra mokslas apie organizmo sandarą: kokie yra organai, kur jie išsidėstę ir iš ko sudaryti. Fiziologija yra mokslas apie tai, kaip organai veikia ir kaip jie bendradarbiauja. Paprastas pavyzdys: anatomija aiškina, kad širdis yra krūtinės ląstoje ir turi keturias kameras, o fiziologija paaiškina, kaip ji pumpuoja kraują.
Organizmas yra sudarytas pakopomis. Mažiausias gyvas vienetas yra ląstelė. Panašios ląstelės sudaro audinius, audiniai sudaro organus, o organai, atliekantys bendrą darbą, sudaro organų sistemas. Visos sistemos yra susijusios, todėl vienos jų sutrikimas dažnai paveikia kitas. Pavyzdžiui, kai silpsta širdis, kaupiasi skysčiai ir tampa sunkiau kvėpuoti.
Organizmas nuolat siekia palaikyti pastovią vidinę būklę: kūno temperatūrą, skysčių kiekį, cukraus kiekį kraujyje. Ši savybė vadinama homeostaze. Kai liga, trauma ar senatvė ją sutrikdo, atsiranda požymių, kuriuos ir mokomės pastebėti.
Odos sistema
Oda yra didžiausias žmogaus organas. Ji saugo nuo mikroorganizmų, padeda reguliuoti kūno temperatūrą, jaučia prisilietimą, skausmą ir šaltį.
Slaugytojo padėjėjui oda yra svarbiausias „langas“ į paciento būklę. Kiekvieno prausimo metu verta atkreipti dėmesį į odos spalvą, temperatūrą, drėgnumą ir vientisumą. Paraudimas, kuris neišnyksta paspaudus, gali būti pirmasis pragulos požymis. Sausa, raukšlėta oda gali rodyti skysčių trūkumą. Senyvų žmonių oda yra plonesnė ir trapesnė, todėl lengvai pažeidžiama net trinant rankšluosčiu ar perkeliant pacientą.
Judamasis aparatas
Judamąjį aparatą sudaro kaulai, sąnariai ir raumenys. Kaulai sudaro kūno atramą ir saugo vidaus organus, sąnariai leidžia judėti, o raumenys tą judesį atlieka.
Ilgai gulint lovoje, raumenys silpsta, sąnariai stingsta, o kaulai praranda tvirtumą. Todėl net nedidelis judėjimas, pavyzdžiui, padėties keitimas ar pagalba atsisėsti, yra ne patogumo, o sveikatos klausimas. Senyviems žmonėms dažna osteoporozė, dėl kurios kaulai tampa trapūs. Toks pacientas gali susilaužyti šlaunikaulį net nukritęs iš savo ūgio aukščio, todėl kritimų prevencija yra viena svarbiausių užduočių.
Širdies ir kraujagyslių sistema
Širdis yra raumeninis siurblys, kuris kraujagyslėmis varo kraują po visą kūną. Kraujas neša deguonį ir maisto medžiagas į ląsteles, o iš jų išneša anglies dioksidą ir kitas atliekas. Arterijos kraują neša iš širdies, o venos grąžina jį atgal.
Dažniausi šios sistemos sutrikimai yra arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), širdies nepakankamumas, kai širdis nepajėgia pumpuoti pakankamai kraujo, ir insultas, kai sutrinka galvos smegenų kraujotaka. Slaugytojo padėjėjas gali pastebėti kojų patinimą, dusulį gulint, melsvas lūpas ar staiga atsiradusį kalbos sutrikimą. Apie tokius pokyčius reikia nedelsiant pranešti slaugytojui.
Kvėpavimo sistema
Kvėpavimo sistema aprūpina organizmą deguonimi. Oras patenka per nosį ar burną, keliauja trachėja ir bronchais į plaučius, kur deguonis pereina į kraują, o anglies dioksidas iškvepiamas.
Gulintiems pacientams kvėpavimo takuose lengviau kaupiasi gleivės, todėl padidėja plaučių uždegimo rizika. Pusiau sėdima padėtis lovoje palengvina kvėpavimą. Kvėpavimo sutrikimus gali rodyti dažnas ar paviršutiniškas kvėpavimas, švokštimas, kosulys su skrepliais ir paciento nerimas, kad jam „trūksta oro“.
Virškinimo sistema
Virškinimo sistema maistą suskaido į medžiagas, kurias organizmas gali pasisavinti. Ji prasideda burnoje, toliau tęsiasi stemple, skrandžiu, plonąja ir storąja žarna. Svarbų vaidmenį atlieka ir kepenys bei kasa.
Slaugytojo padėjėjo darbe ši sistema susijusi su maitinimu ir tuštinimusi. Senyviems ir mažai judantiems žmonėms dažni vidurių užkietėjimas ir rijimo sutrikimai. Jei pacientas kosti ar springsta valgydamas, maistas gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti plaučių uždegimą. Todėl apie tokius atvejus būtina pranešti, o maitinimo saugumą išsamiai aptarsime 8 temoje.
Šlapimo sistema
Šlapimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Inkstai filtruoja kraują, pašalina iš organizmo atliekas ir reguliuoja skysčių kiekį.
Šlapimo kiekis, spalva ir kvapas daug pasako apie paciento būklę. Tamsus, intensyvaus kvapo šlapimas gali rodyti skysčių trūkumą arba infekciją, o staiga sumažėjęs šlapimo kiekis yra svarbus pavojaus signalas. Šlapimo takų infekcijos ypač dažnos pacientams su kateteriu ir senyviems žmonėms. Senyvo amžiaus žmogui infekcija neretai pasireiškia ne skausmu, o staiga atsiradusiu sumišimu.
Nervų sistema ir jutimai
Nervų sistemą sudaro galvos ir nugaros smegenys bei nervai. Ji valdo judesius, jutimus, mąstymą, atmintį ir emocijas, taip pat reguliuoja kitų sistemų darbą.
Dažniausiai su nervų sistemos sutrikimais slaugytojo padėjėjas susiduria dirbdamas su pacientais po insulto, sergančiais demencija ar Parkinsono liga. Svarbu atsiminti, kad susilpnėjęs regėjimas ar klausa gali atrodyti kaip sumišimas. Prieš darydami išvadą, kad pacientas „nesupranta“, patikrinkite, ar jis užsidėjęs akinius ir klausos aparatą.
Imuninė sistema
Imuninė sistema saugo organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Senyvų, sunkiai sergančių ar vaistais nusilpusių pacientų imunitetas būna silpnesnis, todėl jiems infekcija gali būti pavojinga gyvybei. Būtent todėl infekcijų kontrolei ir rankų higienai skirsime visą 4 temą.
Svarbiausios temos išvados
Anatomija aiškina organizmo sandarą, o fiziologija jo veikimą. Visos organų sistemos yra susijusios, todėl vienos jų sutrikimas paveikia kitas. Slaugytojo padėjėjui svarbiausia ne įsiminti visus organus, o suprasti, kokie pokyčiai rodo, kad sistema veikia netinkamai: odos paraudimas, patinimas, dusulys, springimas, pakitęs šlapimas ar staiga atsiradęs sumišimas. Apie juos visada pranešama slaugytojui. Kitoje temoje kalbėsime apie paciento poreikius ir bendravimą, nes žmogus nėra vien organų sistemų visuma.
Savikontrolės klausimai
1. Kuo anatomija skiriasi nuo fiziologijos? Pateikite po vieną pavyzdį.
2. Kodėl ilgai gulinčiam pacientui padėties keitimas yra sveikatos, o ne vien patogumo klausimas?
3. Kokius širdies ar kvėpavimo sutrikimų požymius gali pastebėti slaugytojo padėjėjas, ir ką jis turi daryti juos pastebėjęs?
4. Kodėl senyvo amžiaus žmogaus staiga atsiradęs sumišimas gali būti susijęs su šlapimo takų infekcija?
5. Ką verta patikrinti prieš nusprendžiant, kad pacientas „nesupranta“, kas jam sakoma?
Visos pamokos
