Šlapinimasis ir tuštinimasis yra natūralios kūno funkcijos, bet sergančiam žmogui jos dažnai tampa sunkumu ir gėdos šaltiniu. Pagalba tualete yra viena intymiausių slaugytojo padėjėjo užduočių, todėl čia ypač svarbūs 3 temoje aptarti orumo ir privatumo principai. Kartu išskyros daug pasako apie paciento būklę, o jų tvarkymas yra svarbi infekcijų kontrolės dalis. Šioje temoje aptarsime pagalbą šlapinantis ir tuštinantis, šlapimo kateterio priežiūrą, pagalbą vemiančiam pacientui ir ėminių rinkimą tyrimams.
Kas yra išskyros ir sekretai
Išskyros yra medžiagos, kurias organizmas pašalina: šlapimas, išmatos, vėmalai, prakaitas. Sekretai yra organizmo gaminami skysčiai, pavyzdžiui, skrepliai ar žaizdų išskyros. Tvarkant visas išskyras ir sekretus, laikomasi 4 temoje aptartų infekcijų kontrolės taisyklių: mūvimos pirštinės, prireikus prijuostė, o po darbo atliekama rankų higiena.
Pagalba šlapinantis ir tuštinantis
Jei pacientas gali nueiti į tualetą, padėkite jam ten nueiti ir palikite skambutį pasiekiamoje vietoje. Daugelis kritimų įvyksta būtent skubant į tualetą, todėl svarbu reguliariai siūlyti pagalbą, nelaukiant, kol pacientas paprašys.
Gulintiems pacientams naudojamos lovos priemonės: vyrams šlapimo indas, vadinamasis „ančiukas“, o tuštinimuisi ir moterims šlapinimuisi lovos indas. Pacientas, jei leidžia būklė, pasodinamas kuo tiesiau, nes ši padėtis natūraliausia. Paliekamas privatumas, tualetinis popierius ir skambutis. Po to padedama nusivalyti, moterims iš priekio atgal, nuplaunamos rankos.
Šlapimo ir išmatų nelaikymas yra dažnas senyviems žmonėms ir sergantiems demencija, po insulto, operacijų. Jis gali turėti įvairių priežasčių, ir kartais jį galima sumažinti, pavyzdžiui, reguliariai siūlant eiti į tualetą. Sauskelnės keičiamos laiku, nelaukiant, kol jos visiškai prisipildys, nes ilgai drėgna oda tampa pragulų ir odos pažeidimų vieta, kaip aptarėme 6 temoje. Niekada nevadinkite sauskelnių „pampersais“ ir nebarkite paciento dėl nelaikymo, nes tai žemina.
Ką stebėti
Slaugytojo padėjėjas kasdien mato paciento išskyras, todėl jo pastebėjimai yra labai svarbūs.
Šlapimas. Stebimas kiekis, spalva, skaidrumas ir kvapas. Normalus šlapimas yra šviesiai geltonas ir skaidrus. Apie pokyčius reikia pranešti slaugytojui, jei šlapimas tamsus, drumstas, su krauju ar stipraus kvapo, jei jo labai mažai arba pacientas ilgai nesišlapina, jei šlapinantis skauda ar dažnai norima šlapintis.
Išmatos. Stebimas dažnis, kiekis, konsistencija ir spalva. Konsistencijai apibūdinti dažnai naudojama Bristolio išmatų skalė, kurioje 7 tipai nuo kietų gumulėlių iki skystų išmatų. Pranešti reikia apie juodas, degutines ar su krauju išmatas, viduriavimą, ilgiau nei kelias dienas trunkantį vidurių užkietėjimą ir pilvo skausmą.
Viduriuojant dažnai įtariama žarnyno infekcija. Tokio paciento priežiūroje rankos plaunamos muilu ir vandeniu, nes, kaip minėjome 4 temoje, kai kurių žarnyno infekcijų sukėlėjų alkoholinė dezinfekcija nesunaikina. Slaugytojas gali nurodyti izoliaciją.
Jei įstaigoje pildomas skysčių balanso lapas, išmatuotas šlapimo kiekis užrašomas mililitrais. Šlapimo kiekis per parą vadinamas diureze.
Šlapimo kateterio priežiūra
Šlapimo kateteris yra vamzdelis, įvestas per šlaplę į šlapimo pūslę, kuriuo šlapimas nuteka į surinkimo maišą. Kateterį įveda slaugytojas arba gydytojas. Kateteris yra viena dažniausių šlapimo takų infekcijų priežasčių, todėl jo priežiūra turi būti kruopšti. Slaugytojo padėjėjas kateterį prižiūri slaugos specialistui prižiūrint ir laikydamasis šių principų:
Surinkimo maišas visada žemiau šlapimo pūslės lygio, kad šlapimas netekėtų atgal. Tai ypač svarbu vartant ar perkeliant pacientą.
Maišas nededamas ant grindų. Jis tvirtinamas prie lovos rėmo ar laikiklio.
Vamzdelis nesulenktas ir neužspaustas, kad šlapimas laisvai tekėtų. Jis pritvirtinamas prie šlaunies taip, kad netemptų.
Sistema neatjungiama be būtinybės. Kateterio ir maišo jungtis neardoma, nes taip į sistemą patenka bakterijų.
Maišas ištuštinamas laiku per apatinį čiaupą į švarų indą, čiaupu nelietus indo, ir užrašomas šlapimo kiekis.
Švara aplink kateterį palaikoma kasdien plaunant intymias vietas, kaip aptarėme 5 temoje.
Slaugytojui reikia nedelsiant pranešti, jei šlapimas nebeteka, pacientas jaučia skausmą ar pilvo apačios pilnumą, šlapimas drumstas ar su krauju, pacientas karščiuoja, kateteris išslinko arba šlapimas teka pro šalį.
Pagalba vemiančiam pacientui
Vėmimas gali būti ligos, vaistų ar procedūrų pasekmė. Svarbiausia neleisti, kad vėmalai patektų į kvėpavimo takus. Todėl vemiantis pacientas pasodinamas ir šiek tiek palenkiamas į priekį, o jei negali sėdėti, paguldomas ant šono. Paduodamas inkstinis indas ar maišelis, servetėlės.
Po vėmimo pacientui padedama išsiskalauti burną, nuplauti veidą ir pakeisti suteptus drabužius ar patalynę. Vėmalai neišpilami, kol jų nepamato slaugytojas, nes svarbu žinoti kiekį, spalvą ir ar nėra kraujo. Apie kiekvieną vėmimą pranešama slaugytojui, ypač jei vėmalai tamsūs kaip kavos tirščiai ar su krauju, jei pacientas nesąmoningas ar mieguistas, arba jei vėmimas kartojasi.
Ėminių rinkimas tyrimams
Kai kuriems tyrimams reikia paimti šlapimo, išmatų ar skreplių ėminius. Slaugytojo padėjėjas paprastus ėminius renka slaugos specialistui prižiūrint ir pagal įstaigos tvarką. Nuo to, kaip surinktas ėminys, priklauso tyrimo rezultatas, todėl netinkamai paimtas ėminys gali lemti neteisingą diagnozę ir pakartotinį tyrimą.
Pagrindiniai principai:
naudojamas tinkamas, sterilus ar švarus indelis, kurį nurodo laboratorija;
šlapimo ėminiui dažniausiai imama vidurinė srovė: prieš tai nuplaunamos intymios vietos, pirmoji šlapimo dalis nuleidžiama į tualetą, o indelis pripildomas vidurine srove. Iš kateterio ėminys imamas ne iš surinkimo maišo, o per specialią jungtį, ir tai atlieka slaugytojas;
išmatų ėminys paimamas iš švaraus indo, o ne iš sauskelnių ar tualeto, jei nėra kitų nurodymų;
skrepliai renkami ryte, po burnos išskalavimo vandeniu, giliai atkosint, o ne seiles;
vidinė indelio ir dangtelio dalis neliečiama;
indelis tinkamai pažymimas paciento duomenimis, data ir laiku, kaip nustatyta įstaigoje;
ėminys laboratorijai pristatomas laiku, o jei reikia palaukti, laikomas pagal nurodymus.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra pakelti kateterio maišą virš paciento pūslės lygio, pavyzdžiui, perkeliant pacientą į vežimėlį.
Antra klaida yra išpilti vėmalus ar išmatas, kol jų nepamatė slaugytojas, nors jie buvo neįprasti.
Trečia klaida yra skubinti pacientą tualete ar elgtis taip, lyg nelaikymas būtų jo kaltė.
Svarbiausios temos išvados
Pagalba šlapinantis ir tuštinantis reikalauja ypatingo dėmesio paciento orumui ir privatumui. Šlapimo ir išmatų pokyčiai daug pasako apie būklę, todėl apie juos pranešama slaugytojui, o viduriuojant rankos plaunamos muilu ir vandeniu. Prižiūrint šlapimo kateterį, maišas laikomas žemiau pūslės, vamzdelis nesulenkiamas, sistema neatjungiama, o maišas ištuštinamas per čiaupą. Vemiantis pacientas sodinamas ar guldomas ant šono, kad vėmalai nepatektų į kvėpavimo takus. Ėminiai renkami slaugos specialistui prižiūrint, tinkamai ir tiksliai pažymimi. Kitoje temoje kalbėsime apie paciento teises, etiką ir darbuotojo saugą.
Savikontrolės klausimai
1. Kokius šlapimo ir išmatų pokyčius reikia pranešti slaugytojui?
2. Kodėl viduriuojančio paciento priežiūroje rankas reikia plauti muilu ir vandeniu?
3. Išvardykite bent keturis šlapimo kateterio priežiūros principus.
4. Kaip paguldytumėte vemiantį pacientą, kuris negali sėdėti, ir kodėl?
5. Kaip teisingai surinkti vidurinės srovės šlapimo ėminį?
Visos pamokos
