Ne kiekvienam mokiniui tinka tas pats užduočių lapas, tas pats laikas ir ta pati vieta klasėje. Pritaikymas reiškia, kad keičiamas ne mokinys, o tai, kas jį supa: užduoties forma, apimtis, laikas, darbo vieta ar priemonės. Sprendimus dėl pritaikymo priima mokytojas ir specialistai, bet pedagogo padėjėjas dažnai padeda juos įgyvendinti. Šioje temoje susipažinsime su universalaus dizaino mokymuisi principais, užduočių ir atsiskaitymų pritaikymo būdais ir tuo, kaip sutvarkyti mokinio darbo vietą.
Universalus dizainas mokymuisi
Universalus dizainas mokymuisi (sutrumpintai UDM) yra požiūris, pagal kurį pamoka nuo pat pradžių planuojama taip, kad joje galėtų dalyvauti kuo daugiau skirtingų mokinių. Užuot kūrus atskirą užduotį kiekvienam, mokytojas iš karto numato kelis būdus mokytis.
Šis požiūris paremtas trimis principais:
įvairūs įsitraukimo būdai atsako į klausimą, kodėl mokytis. Mokiniai motyvuojami skirtingai, todėl vieniems padeda pasirinkimas, kitiems aiški struktūra, tretiems sąsaja su jų pomėgiais;
įvairūs pateikimo būdai atsako į klausimą, ką mokytis. Ta pati informacija pateikiama skirtingai: tekstu, paveikslėliu, garsu, demonstracija;
įvairūs raiškos būdai atsako į klausimą, kaip parodyti, ką išmokai. Mokinys gali parašyti, papasakoti, nupiešti schemą ar atlikti praktinę užduotį.
Svarbu suprasti, kad UDM naudingas ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Vaizdinė schema padeda ir mokiniui su disleksija, ir tam, kuris tiesiog geriau įsimena vaizdus. Padėjėjas, žinantis šiuos principus, lengviau supranta, kodėl mokytojas prašo paruošti priemones būtent taip.
Užduočių pritaikymas
Užduotys gali būti pritaikomos keliais būdais. Konkretų būdą nurodo mokytojas, remdamasis tarnybos rekomendacijomis ir mokinio individualiu ugdymo planu.
Apimtis. Mokinys gauna mažiau užduočių, bet tos pačios rūšies. Pavyzdžiui, ne dešimt, o penki uždaviniai.
Laikas. Mokiniui skiriama daugiau laiko arba užduotis padalijama į kelias dalis su trumpomis pertraukomis.
Forma. Keičiama tai, kaip užduotis atrodo: didesnis šriftas, daugiau tarpų tarp eilučių, viena užduotis viename lape, pabraukti svarbiausi žodžiai, nurodymai sunumeruoti žingsniais.
Pagalbinės priemonės. Mokiniui leidžiama naudotis atmintine, daugybos lentele, skaičiuotuvu, žodynėliu ar paveikslėlių kortelėmis.
Atsakymo būdas. Mokinys gali atsakyti žodžiu, pasirinkti iš kelių atsakymų, užpildyti praleistus žodžius ar parodyti paveikslėlį.
Pagal individualizuotą programą besimokančiam mokiniui gali būti keičiamas ir užduoties turinys. Tokią užduotį paruošia mokytojas, o padėjėjas padeda mokiniui ją atlikti.
Ką daro padėjėjas
Padėjėjo vaidmuo pritaikant užduotis yra padėti įgyvendinti, o ne nuspręsti. Pagal mokytojo nurodymus padėjėjas gali:
padidinti ar perspausdinti užduočių lapus, pabraukti svarbiausius žodžius;
paruošti vaizdines korteles, atmintines ar žingsnių sąrašą;
padalyti ilgą užduotį į dalis ir padėti mokiniui matyti, kiek jų liko;
stebėti, ar pritaikymas veikia, ir pasakyti apie tai mokytojui.
Jei padėjėjas mano, kad užduotis per sunki ar per lengva, jis nepakeičia jos pats, o pasiūlo mokytojui. Kitaip mokinio pažanga būtų vertinama pagal skirtingus reikalavimus, ir mokytojas nežinotų, ką mokinys iš tikrųjų gali.
Atsiskaitymų pritaikymas
Kontroliniai darbai ir testai taip pat gali būti pritaikyti, bet tik taip, kaip numatyta mokinio ugdymo plane ar rekomendacijose. Dažniausi pritaikymo būdai:
daugiau laiko;
atsiskaitymas atskiroje, ramesnėje patalpoje;
užduočių skaitymas garsiai;
atsakymas žodžiu vietoje rašymo;
mažesnė apimtis arba užduotys, suskirstytos į dalis.
Nacionaliniams patikrinimams ir egzaminams taikomos atskiros taisyklės, o pritaikymą lemia pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijos. Padėjėjas visada turi tiksliai žinoti, kokia pagalba per konkretų atsiskaitymą leidžiama.
Darbo vietos ir aplinkos pritaikymas
Kartais užduotis yra tinkama, bet mokiniui sunku ją atlikti dėl aplinkos. Todėl verta pagalvoti ir apie tai, kur ir kaip mokinys dirba.
Vieta klasėje. Dėmesio sunkumų turinčiam mokiniui dažnai lengviau sėdėti arčiau mokytojo ir toliau nuo durų bei lango. Regos sutrikimų turinčiam mokiniui svarbu gerai matyti lentą.
Mažiau dirgiklių. Tvarkingas suolas, ant kurio guli tik tai, ko reikia dabar, padeda susikaupti. Kai kuriems mokiniams padeda ausinės, slopinančios triukšmą, jei jos rekomenduotos.
Struktūra ir nuspėjamumas. Vaizdinis dienos ar pamokos planas, laikmatis, rodantis, kiek laiko liko, ir aiški vieta kiekvienai priemonei padeda mokiniui jaustis saugiau.
Pertraukų galimybė. Kai kuriems mokiniams rekomenduojamos trumpos pertraukos per pamoką. Patogu susitarti dėl kortelės ar ženklo, kuriuo mokinys gali parodyti, kad jam reikia pertraukos, netrukdydamas kitiems.
Techninės pagalbos priemonės. Tai gali būti didinamieji stiklai, garsinės knygos, planšetės su specialiomis programėlėmis, specialūs rašikliai ar suolai. Padėjėjas padeda mokiniui jomis naudotis pagal mokytojo ar specialisto instrukciją ir prižiūri, kad jos būtų po ranka.
Pavyzdys
Aštuntokui Augustui, turinčiam aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, matematikos kontrolinis darbas atrodo kaip neįveikiamas lapas su dvylika uždavinių. Mokytoja, remdamasi rekomendacijomis, leidžia kontrolinį atlikti dalimis. Padėjėja padalija užduotis į tris lapus po keturis uždavinius ir duoda Augustui po vieną. Tarp lapų jis gali trumpai atsistoti. Augustas išsprendžia daugiau uždavinių nei anksčiau, o mokytoja mato, ką jis iš tikrųjų moka.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra pritaikyti užduotis savo nuožiūra. Pritaikymą nusprendžia mokytojas, o padėjėjas jį įgyvendina.
Antra klaida yra manyti, kad pritaikymas yra „lengvatos“. Jo tikslas yra ne palengvinti, o leisti mokiniui parodyti, ką jis moka.
Trečia klaida yra pamiršti aplinką. Kartais mokiniui nesiseka ne dėl užduoties, o dėl triukšmo, vietos ar netvarkingo suolo.
Svarbiausios temos išvados
Universalus dizainas mokymuisi remiasi trimis principais: įvairiais įsitraukimo, pateikimo ir raiškos būdais. Užduotys gali būti pritaikomos keičiant apimtį, laiką, formą, priemones ir atsakymo būdą, o atsiskaitymai pritaikomi tik taip, kaip numatyta rekomendacijose. Darbo vieta, dirgiklių kiekis ir struktūra taip pat lemia, ar mokiniui pavyks. Padėjėjas pritaikymus įgyvendina, bet dėl jų nesprendžia vienas. Kitoje temoje išsiaiškinsime, kodėl kyla elgesio sunkumai ir kaip padėti mokiniui susitvarkyti su stipriomis emocijomis.
Savikontrolės klausimai
1. Kokie yra trys universalaus dizaino mokymuisi principai? Pateikite po pavyzdį iš pamokos.
2. Kuo skiriasi užduoties apimties ir užduoties formos pritaikymas?
3. Ką turėtumėte daryti, jei manote, kad mokinio užduotis per sunki?
4. Kokie atsiskaitymų pritaikymo būdai dažniausiai taikomi ir kas juos nustato?
5. Kaip mokinio darbo vieta klasėje gali paveikti jo gebėjimą susikaupti?
Visos pamokos
