Mokinys meta sąsiuvinį ant grindų, šaukia ant klasės draugo ar staiga išbėga iš kabineto. Tokios situacijos yra viena sunkiausių padėjėjo darbo dalių, nes reikia reaguoti greitai, išlikti ramiam ir nepakenkti nei mokiniui, nei kitiems. Šioje temoje išsiaiškinsime, kodėl kyla elgesio sunkumai, kaip juos dažnai galima užkirsti dar prieš prasidedant, kaip elgtis, kai įtampa auga, ir ką daryti, kai mokinys nurimsta.
Elgesys yra žinutė
Svarbiausia mintis, kurią verta įsiminti: elgesys dažnai yra būdas kažką pasakyti. Vaikas, kuris dar nemoka žodžiais pasakyti „man per sunku“, „man per triukšminga“ ar „aš bijau“, tai parodo elgesiu. Ypač tai būdinga mokiniams, turintiems kalbos, komunikacijos ar emocijų reguliacijos sunkumų.
Todėl padėjėjo užduotis yra ne tik sustabdyti elgesį, bet ir suprasti, ką jis reiškia. Specialistai dažnai išskiria kelias pagrindines elgesio priežastis:
išvengti to, kas nemalonu ar per sunku, pavyzdžiui, užduoties ar triukšmo;
gauti dėmesio iš suaugusiojo ar bendraamžių;
gauti daiktą ar veiklą, kurios norisi;
sensorinis poreikis, kai elgesys pats savaime padeda nusiraminti ar suteikia malonų pojūtį.
Tas pats elgesys skirtingiems mokiniams gali turėti skirtingas priežastis. Vienas mokinys meta sąsiuvinį, nes užduotis per sunki, kitas, nes nori, kad klasė į jį atkreiptų dėmesį. Pagalba šiais atvejais bus skirtinga.
Stebėjimas: prieš, elgesys, po
Kad suprastų elgesio priežastį, specialistai naudoja paprastą stebėjimo būdą. Padėjėjas gali jam labai padėti, užrašydamas tris dalykus:
Kas vyko prieš. Kokia buvo veikla, kas buvo pasakyta, ar buvo triukšmas, ar pasikeitė planas.
Koks buvo elgesys. Ką tiksliai mokinys darė, aprašant faktus, o ne vertinant. Ne „buvo agresyvus“, o „du kartus trenkė kumščiu į suolą ir šaukė“.
Kas vyko po. Kaip reagavo suaugusieji ir bendraamžiai, ar mokinys išvengė užduoties, gavo dėmesio.
Po kelių savaičių tokių užrašų dažnai paaiškėja dėsningumai, pavyzdžiui, kad sunkumai kyla vis po pertraukos ar per rašymo užduotis. Šiuos užrašus padėjėjas perduoda mokytojui ir specialistams, kurie parengia pagalbos planą.
Prevencija: geriausia pagalba ateina iš anksto
Daugumą elgesio sunkumų lengviau užkirsti, nei sustabdyti. Dažniausiai padeda:
nuspėjamumas: aiškus dienos planas ir išankstinis įspėjimas apie pokyčius;
aiškūs lūkesčiai: mokinys žino, ko iš jo tikimasi, ir taisyklės kartojamos ramiai, o ne tik tada, kai jos pažeidžiamos;
pasirinkimai: „Ar pradėsi nuo pirmo, ar nuo antro uždavinio?“ suteikia mokiniui kontrolės jausmą;
užduočių pritaikymas: per sunki ar per ilga užduotis yra viena dažniausių elgesio sunkumų priežasčių;
pozityvus dėmesys: pastebėti ir pagirti tai, kas mokiniui sekasi, dažniau nei taisyti klaidas.
Toks požiūris vadinamas pozityviu elgesio palaikymu. Jo esmė yra mokyti tinkamo elgesio ir kurti aplinką, kurioje jo lengviau laikytis, o ne tik bausti už netinkamą.
Kai įtampa auga
Stiprios emocijos dažniausiai neprasideda staiga. Įtampa auga palaipsniui, todėl naudinga atpažinti jos etapus.
Ramybė. Mokinys dirba, bendrauja įprastai. Tai metas mokyti, girti ir stiprinti santykį.
Nerimas ir įtampa. Atsiranda pirmieji ženklai: mokinys pradeda nerimastingai judėti, nekreipia dėmesio į užduotį, kalba garsiau ar, priešingai, užsidaro. Šiame etape padėti lengviausia: pasiūlyti pertrauką, sumažinti reikalavimus, ramiai paklausti, kas atsitiko.
Eskalacija. Mokinys ginčijasi, atsisako, šaukia. Svarbiausia yra neįsitraukti į ginčą: kalbėti mažai, ramiu balsu, trumpais sakiniais ir pasiūlyti aiškų pasirinkimą.
Krizė. Mokinys nebeišgirsta žodžių. Šiuo metu svarbiausia yra saugumas: patraukti pavojingus daiktus, prireikus padėti kitiems mokiniams pasitraukti, išlikti šalia ir laukti. Fizinis įsikišimas galimas tik siekiant apsaugoti nuo tiesioginio pavojaus ir tik taip, kaip numatyta mokyklos tvarkoje.
Nurimimas. Mokinys pavargsta, gali verkti ar užsidaryti. Jam reikia ramybės ir laiko, o ne pamokslo.
Atsigavimas. Kai mokinys visiškai nurimęs, galima trumpai ir ramiai aptarti, kas nutiko ir ką kitą kartą galima daryti kitaip.
Ko nedaryti
Kai mokinys susijaudinęs, kai kurios natūralios suaugusiojo reakcijos įtampą tik padidina. Venkite:
ginčytis ir aiškintis, kas teisus;
grasinti ar bausti tuo metu;
kalbėti daug ir greitai;
gėdinti prie klasės draugų;
reaguoti asmeniškai: mokinio žodžiai krizės metu nėra skirti jums kaip žmogui.
Emocijų reguliacijos mokymas
Ilgainiui tikslas yra ne tik suvaldyti krizes, bet ir padėti mokiniui pačiam atpažinti ir valdyti emocijas. Pagal specialistų rekomendacijas padėjėjas gali padėti:
įvardyti emocijas: „Atrodo, kad tu supykai, nes nepavyko.“;
naudoti emocijų skalę ar korteles, kuriomis mokinys parodo, kaip jaučiasi;
naudotis ramybės vieta ar kampeliu, jei mokykloje toks yra;
praktikuoti paprastus nusiraminimo būdus, pavyzdžiui, lėtą kvėpavimą ar trumpą pasivaikščiojimą.
Pavyzdys
Penktokė Austėja kas kartą per pertrauką grįžta į klasę susijaudinusi, o per kitą pamoką dažnai pradeda šaukti. Padėjėja dvi savaites užrašinėjo, kas vyksta prieš sunkumus. Paaiškėjo, kad problemos kyla po pertraukų triukšmingame koridoriuje. Psichologė su mokytoja nusprendė, kad Austėja penkias minutes prieš pamoką gali pabūti ramioje bibliotekoje. Sunkumų sumažėjo, nes buvo pašalinta priežastis, o ne tik elgesys.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra kovoti su elgesiu nesuprantant jo priežasties. Nesuprasta priežastis netrukus vėl sukels tą patį elgesį.
Antra klaida yra ginčytis su susijaudinusiu mokiniu. Krizės metu žodžiai nebeveikia, o ginčas įtampą tik didina.
Trečia klaida yra užrašuose vertinti, o ne aprašyti. Žodis „blogai elgėsi“ specialistams nieko nepasako, o aprašytas faktas padeda rasti sprendimą.
Svarbiausios temos išvados
Elgesys dažnai yra būdas kažką pasakyti, todėl svarbu suprasti jo priežastį: išvengti, gauti dėmesio, daikto ar sensorinio pojūčio. Stebėjimas pagal schemą „prieš, elgesys, po“ padeda specialistams rasti dėsningumus. Pozityvus elgesio palaikymas remiasi prevencija: nuspėjamumu, aiškiais lūkesčiais, pasirinkimais ir pozityviu dėmesiu. Įtampa auga etapais, o kiekviename etape padėjėjas elgiasi kitaip, krizės metu pirmiausia rūpindamasis saugumu. Kitoje temoje išsiaiškinsime, kaip bendrauti su mokiniu ir kas yra alternatyvioji komunikacija.
Savikontrolės klausimai
1. Ką reiškia teiginys, kad elgesys yra žinutė? Pateikite pavyzdį.
2. Kokias keturias pagrindines elgesio priežastis išskiria specialistai?
3. Kaip aprašytumėte mokinio elgesį pagal schemą „prieš, elgesys, po“?
4. Kuo skiriasi padėjėjo veiksmai įtampos augimo ir krizės etapuose?
5. Kodėl su susijaudinusiu mokiniu nereikėtų ginčytis?
Visos pamokos
