Mokykla yra ne tik pamokos. Pertraukos, valgykla, koridorius ir popamokinė veikla vaikui dažnai yra tokie pat svarbūs kaip matematika ar lietuvių kalba, nes būtent ten jis mokosi draugauti ir jaustis bendruomenės dalimi. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai šioje srityje susiduria su didesniais sunkumais: jiems sunkiau užmegzti draugystes, o kartu didesnė rizika patirti patyčias. Šioje temoje išsiaiškinsime, kaip padėjėjas gali padėti mokiniui įsilieti į klasę ir ką daryti pastebėjus patyčias.
Kodėl socialinė integracija tokia svarbi
Tvarkos apraše, kuris reglamentuoja mokinio padėjėjo darbą, viena iš funkcijų yra padėti mokiniui įsilieti į mokyklos bendruomenę ir užmegzti ryšius su bendraamžiais. Tai ne priedas prie mokymosi, o jo dalis. Mokinys, kuris jaučiasi priimtas, dažniau nori eiti į mokyklą, lengviau susikaupia ir rečiau patiria elgesio sunkumų.
Tačiau čia slypi paradoksas: padėjėjo buvimas pats gali trukdyti draugystėms. Jei suaugęs žmogus nuolat stovi šalia, kiti vaikai vengia prieiti, o mokinys tampa „tuo, kuris turi padėjėją“. Todėl per pertraukas ir bendrą veiklą padėjėjo tikslas yra ne būti mokinio vieninteliu draugu, o padėti užmegzti ryšį su kitais ir palaipsniui pasitraukti.
Kaip padėti mokiniui įsilieti
Kurti progas bendrauti. Pagal mokytojo planą padėjėjas gali padėti organizuoti darbą porose ar mažose grupėse, kur mokinys turi aiškų vaidmenį, pavyzdžiui, skaičiuoti taškus ar dalyti priemones.
Remtis mokinio stiprybėmis. Jei mokinys gerai piešia, žino daug apie dinozaurus ar puikiai žaidžia stalo žaidimą, tai gali tapti tiltu į bendrą veiklą su kitais.
Mokyti socialinių įgūdžių situacijoje. Kaip pasisveikinti, paprašyti prisijungti prie žaidimo, palaukti eilės ar pralaimėti. Jei specialistai rekomenduoja, naudojamos trumpos vaizdinės istorijos, paaiškinančios situaciją iš anksto.
Padėti per pertraukas. Pertraukos daugeliui mokinių yra sunkiausias laikas: triukšmas, nėra struktūros, neaiškios taisyklės. Kartais padeda iš anksto aptarti, ką mokinys veiks, arba pasiūlyti ramesnę veiklą su keliais bendraamžiais.
Perėjimai. Perėjimas iš pradinių į penktą klasę, naujas mokytojas ar nauja mokykla mokiniui gali būti labai sunkūs. Iš anksto aplankyta klasė, nuotraukos su naujais mokytojais ir aiškus planas sumažina nerimą.
Kas yra patyčios
Lietuvos mokyklų tvarkos aprašuose, parengtuose pagal švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 patvirtintas Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patyčios apibrėžiamos kaip tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kai psichologiškai ar fiziškai stipresnis asmuo ar grupė siekia pažeminti, įžeisti, įskaudinti ar kitaip pakenkti kitam.
Svarbūs trys požymiai: tyčia, pasikartojimas ir jėgų disbalansas. Vienkartinis dviejų lygiaverčių draugų susibarimas paprastai nėra patyčios, nors į jį taip pat reikia reaguoti.
Patyčios būna kelių formų:
žodinės: pravardžiavimas, grasinimai, įžeidinėjimai, pajuoka;
fizinės: mušimas, spardymas, stumdymas, daiktų gadinimas;
socialinės: atskyrimas nuo grupės, sąmoningas ignoravimas, gandų skleidimas;
kibernetinės: įžeidžiančios žinutės, nuotraukos ar vaizdo įrašai, asmeninės informacijos skelbimas, apsimetimas kitu žmogumi internete.
Kibernetinės patyčios ypač klastingos, nes jos nesibaigia pasibaigus pamokoms: žinutės ir įrašai pasiekia vaiką namuose, vakare ir savaitgaliais, o paskelbtas turinys greitai plinta ir sunkiai ištrinamas. Padėjėjas jų dažnai tiesiogiai nemato, bet gali pastebėti pasekmes: mokinys nerimastingai tikrina telefoną, slepia ekraną ar išsigąsta gavęs žinutę. Jei mokinys parodo įžeidžiančią žinutę ar įrašą, nereikia jo trinti ar persiųsti. Užtenka pasižymėti, kas ir kada buvo parodyta, ir pranešti atsakingam asmeniui, kuris pasirūpins įrodymų išsaugojimu.
Kodėl SUP turintys mokiniai pažeidžiamesni
Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, dažniau tampa patyčių taikiniu. Jų elgesys ar kalba gali atrodyti kitokie, jie gali neatpažinti, kad iš jų tyčiojamasi, arba negalėti apie tai papasakoti. Kartais jie supranta pokštą pažodžiui ir yra išnaudojami: „draugai“ paprašo ką nors padaryti, o paskui juokiasi.
Todėl padėjėjas turi būti ypač pastabus. Patyčių požymiai gali būti netiesioginiai: mokinys vengia tam tikros vietos ar žmonių, nenori eiti į pertrauką, grįžta su sugadintais daiktais, staiga pradeda skųstis pilvo skausmu prieš mokyklą ar tampa irzlesnis.
Ką daryti pastebėjus patyčias
Mokyklų tvarkos aprašuose numatyta, kad kiekvienas darbuotojas, pastebėjęs patyčias ar apie jas sužinojęs, turi reaguoti nedelsdamas. Tai galioja ir padėjėjui. Bendra veiksmų seka tokia:
Nedelsiant sustabdyti patyčias ramiai, bet aiškiai.
Palaikyti nukentėjusį mokinį: parodyti, kad jis ne kaltas ir kad suaugusieji padės.
Aiškiai pasakyti besityčiojančiam, kad toks elgesys mokykloje netoleruojamas, ir priminti taisykles.
Pranešti atsakingam asmeniui pagal mokyklos tvarką, dažniausiai klasės vadovui ar socialiniam pedagogui. Daugelyje mokyklų atvejis turi būti užregistruotas ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Padėjėjas nesprendžia patyčių situacijos vienas ir nebaudžia. Jo užduotis yra sustabdyti, apsaugoti, pranešti ir tiksliai aprašyti, ką matė.
Pavyzdys
Šeštokas Tadas, turintis autizmo spektro sutrikimą, per pertraukas vis rečiau išeina iš klasės. Padėjėja pastebi, kad koridoriuje keli berniukai jį mėgdžioja ir filmuoja telefonu. Ji iš karto prieina, ramiai pasako, kad tai patyčios ir kad jos turi liautis, o Tadui pasako, kad jis elgėsi teisingai, nereaguodamas į provokacijas. Tą pačią dieną ji papasakoja apie įvykį socialinei pedagogei, kuri užregistruoja atvejį ir susisiekia su tėvais.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra nuolat stovėti šalia mokinio per pertraukas. Tai apsaugo, bet kartu atskiria jį nuo bendraamžių.
Antra klaida yra patyčias laikyti „vaikų reikalais“. Jei kartojasi tyčia ir jėgų disbalansas, suaugusieji privalo reaguoti.
Trečia klaida yra spręsti patyčių situaciją vienam ir apie ją nepranešti. Be registracijos mokykla negali imtis sisteminių priemonių.
Svarbiausios temos išvados
Socialinė integracija yra viena iš mokinio padėjėjo funkcijų: padėti mokiniui užmegzti ryšius su bendraamžiais ir palaipsniui pasitraukti. Patyčios yra tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, pagrįsti jėgų disbalansu, ir būna žodinės, fizinės, socialinės bei kibernetinės. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai joms pažeidžiamesni. Pastebėjęs patyčias, padėjėjas jas nedelsiant sustabdo, palaiko nukentėjusįjį ir praneša pagal mokyklos tvarką. Kitoje temoje išsiaiškinsime, kaip padėjėjas dirba komandoje, stebi mokinio pažangą ir bendrauja su tėvais.
Savikontrolės klausimai
1. Kodėl nuolatinis padėjėjo buvimas šalia gali trukdyti mokinio draugystėms?
2. Kokie trys požymiai skiria patyčias nuo vienkartinio konflikto?
3. Kokias keturias patyčių formas išskiria mokyklų tvarkos aprašai? Pateikite po pavyzdį.
4. Kodėl specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai dažniau patiria patyčias ir kokie netiesioginiai požymiai gali tai išduoti?
5. Kokius veiksmus turi atlikti padėjėjas, pastebėjęs patyčias koridoriuje?
Visos pamokos
