Padėjėjui nereikia būti gydytoju ar psichologu ir jis nenustato, kokį sutrikimą turi mokinys. Tačiau jis turi suprasti, kaip dažniausi sutrikimai pasireiškia kasdienėje pamokoje. Tada mokinio elgesys, kuris iš šalies atrodo kaip tingumas, nepaklusnumas ar „blogas auklėjimas“, tampa suprantamas, o pagalba tikslesnė. Šioje temoje apžvelgsime šešis sutrikimų tipus, su kuriais mokykloje susiduriama dažniausiai.
Prieš pradedant: trys taisyklės
Kiekvienas mokinys yra kitoks. Tas pats sutrikimas skirtingiems vaikams pasireiškia labai skirtingai. Toliau aprašyti požymiai yra dažni, bet nebūtinai būdingi konkrečiam jūsų mokiniui.
Sutrikimai dažnai pasitaiko kartu. Mokinys gali turėti, pavyzdžiui, ir aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, ir disleksiją. Todėl svarbu ne etiketė, o konkretūs mokinio sunkumai.
Padėjėjas nediagnozuoja. Jei pastebite požymių, kurie primena kurį nors sutrikimą, apie tai pasakote mokytojui ar specialistui, bet nedarote išvadų ir neaptarinėjate jų su tėvais savo iniciatyva.
Autizmo spektro sutrikimas
Autizmo spektro sutrikimas yra raidos sutrikimas, kuris veikia bendravimą, socialinę sąveiką ir elgesį. Žodis „spektras“ reiškia, kad pasireiškimas labai skiriasi: vieni mokiniai nekalba ir jiems reikia nuolatinės pagalbos, kiti mokosi puikiai, bet sunkiai supranta socialines taisykles.
Kaip tai gali atrodyti klasėje. Mokinys sunkiai supranta perkeltines prasmes ir pokštus, retai žiūri į akis, nori, kad viskas vyktų tuo pačiu būdu. Netikėtas pokytis, pavyzdžiui, pakeista pamoka, gali sukelti stiprų nerimą. Daugeliui šių mokinių būdingas sensorinis jautrumas: garsus skambutis, šviesa ar triukšmas valgykloje gali būti nepakeliami.
Kas dažnai padeda. Iš anksto pasakyti apie pokyčius, naudoti vaizdinį dienos planą, kalbėti tiesiai ir konkrečiai, leisti pailsėti ramesnėje vietoje.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (dažnai vadinamas angliška santrumpa ADHD) pasireiškia dėmesio stoka, per dideliu judrumu ir impulsyvumu. Svarbu suprasti, kad tai ne valios ar auklėjimo trūkumas, o smegenų veiklos ypatumas.
Kaip tai gali atrodyti klasėje. Mokinys negali ilgai išsėdėti, sukinėjasi, atsako neišklausęs klausimo, pamiršta priemones, pradeda užduotį, bet jos nebaigia. Kartais jis atrodo neklausantis, nors iš tikrųjų jo dėmesį patraukė kas nors kita.
Kas dažnai padeda. Trumpos užduočių dalys, aiškūs vienas po kito einantys nurodymai, leidimas trumpai pajudėti, priminimai prieš svarbius momentus ir greitas pagyrimas už pastangas.
Intelekto sutrikimas
Intelekto sutrikimas reiškia, kad mokiniui sunkiau mokytis, suprasti abstrakčius dalykus, spręsti problemas ir prisitaikyti kasdienėje veikloje. Jis gali būti nežymus, vidutinis, žymus ar labai žymus.
Kaip tai gali atrodyti klasėje. Mokiniui reikia daugiau laiko ir daugiau pakartojimų, jis lengviau supranta per konkrečius pavyzdžius nei per taisykles, gali greitai pamiršti, kas išmokta. Dažnai jis mokosi pagal individualizuotą programą.
Kas dažnai padeda. Paprasta kalba, vienas nurodymas vienu metu, vaizdinės priemonės, daug pakartojimų ir praktiniai, su kasdieniu gyvenimu susiję pavyzdžiai.
Specifiniai mokymosi sutrikimai
Specifiniai mokymosi sutrikimai paveikia konkretų įgūdį, nors bendri mokinio gebėjimai gali būti visai geri. Dažniausi yra trys:
disleksija yra skaitymo sutrikimas: mokinys skaito lėtai, painioja raides, sunkiai supranta perskaitytą tekstą;
disgrafija yra rašymo sutrikimas: rašysena sunkiai įskaitoma, daug rašybos klaidų, rašymas labai vargina;
diskalkulija yra matematinių gebėjimų sutrikimas: sunku suprasti skaičius, atlikti veiksmus, skaityti laikrodį.
Šie sutrikimai dažnai išryškėja būtent mokykloje, kai skaitymo, rašymo ar skaičiavimo reikalavimai sparčiai auga.
Kas dažnai padeda. Skaityti užduotis garsiai, leisti atsakyti žodžiu, pateikti tekstą didesniu šriftu, leisti naudotis pagalbos priemonėmis, pavyzdžiui, daugybos lentele, jei tai numatyta rekomendacijose.
Kalbos ir komunikacijos sutrikimai
Kalbos sutrikimai gali paveikti tarimą, žodyną, sakinių sudarymą ar kalbos supratimą. Kai kurie mokiniai visai nekalba ir bendrauja kitais būdais.
Kaip tai gali atrodyti klasėje. Mokinys neatsako, nors žino atsakymą, nes sunkiai jį suformuluoja, arba neatlieka užduoties, nes nesuprato ilgo nurodymo. Tokie sunkumai lengvai supainiojami su nenoru dirbti.
Kas dažnai padeda. Trumpi sakiniai, laikas atsakyti, vaizdinė pagalba, kantrybė ir logopedo rekomendacijų laikymasis.
Emocijų ir elgesio sutrikimai
Šiai grupei priklauso, pavyzdžiui, nerimo sutrikimai ar sutrikimai, pasireiškiantys nuolatiniu priešiškumu ir konfliktiškumu.
Kaip tai gali atrodyti klasėje. Mokinys vengia pamokų ar atsakinėjimo, dažnai skundžiasi bloga savijauta, staiga supyksta ar užsidaro. Už tokio elgesio dažnai slypi baimė, nesaugumas ar nesėkmių patirtis.
Kas dažnai padeda. Nuspėjama aplinka, rami suaugusiojo reakcija, aiškios ir nuoseklios taisyklės, psichologo rekomendacijų laikymasis. Elgesio valdymą nuodugniau nagrinėsime 8 temoje.
Pavyzdys
Penktokas Jonas per lietuvių kalbos pamoką neatsiverčia vadovėlio ir sako, kad „nenori“. Padėjėja žino, kad Jonas turi disleksiją, o tekstas yra ilgas ir smulkiu šriftu. Ji paklausia, ar perskaityti pirmą pastraipą kartu. Jonas sutinka, ir po kelių minučių dirba toliau. Jono „nenoriu“ iš tikrųjų reiškė „man per sunku ir gėda“.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra sunkumus laikyti tingumu ar blogu elgesiu. Tai, kas atrodo kaip nenoras, dažnai yra negalėjimas.
Antra klaida yra „diagnozuoti“ patiems. Padėjėjas aprašo, ką mato, bet nedaro išvadų apie sutrikimą.
Trečia klaida yra taikyti vieną receptą visiems. Net su tuo pačiu sutrikimu skirtingiems mokiniams padeda skirtingi dalykai.
Svarbiausios temos išvados
Dažniausiai mokykloje sutinkami autizmo spektro, aktyvumo ir dėmesio, intelekto, specifiniai mokymosi, kalbos ir komunikacijos bei emocijų ir elgesio sutrikimai. Kiekvienas jų pasireiškia skirtingai, o tas pats sutrikimas skirtingiems vaikams atrodo kitaip. Padėjėjas nediagnozuoja, bet supranta, kodėl mokiniui sunku, ir laikosi specialistų rekomendacijų. Kitoje temoje išsiaiškinsime, kaip konkrečiai padėti mokiniui pamokos metu neperimant užduoties.
Savikontrolės klausimai
1. Kodėl padėjėjas neturėtų pats daryti išvadų apie mokinio sutrikimą?
2. Kaip sensorinis jautrumas gali paveikti autizmo spektro sutrikimą turinčio mokinio dieną mokykloje?
3. Kodėl aktyvumo ir dėmesio sutrikimo nereikėtų laikyti auklėjimo ar valios trūkumu?
4. Kuo skiriasi disleksija, disgrafija ir diskalkulija? Kaip kiekviena jų gali pasireikšti pamokoje?
5. Ką gali reikšti mokinio žodžiai „nenoriu“ ir kaip į juos reaguotumėte?
Visos pamokos
