Daug pedagogo padėjėjo darbo sudaro paprasti kasdieniai pokalbiai: paaiškinti užduotį, paklausti, kaip mokinys jaučiasi, priminti, kas bus toliau. Tačiau ne kiekvienam mokiniui lengva suprasti ilgą sakinį, ir ne kiekvienas gali atsakyti žodžiais. Kai kurie mokiniai visai nekalba, bet tai nereiškia, kad jie neturi ką pasakyti. Šioje temoje išsiaiškinsime, kaip duoti aiškius nurodymus, kaip bendrauti su skirtingo amžiaus mokiniais ir kas yra alternatyvioji komunikacija.
Komunikacija yra daugiau nei žodžiai
Komunikacija yra bet koks būdas perduoti žinutę kitam žmogui. Žodžiai yra tik viena jos dalis. Žmonės bendrauja ir veido išraiška, žvilgsniu, gestais, kūno laikysena, balso tonu, o kai kurie mokiniai ir paveikslėliais ar planšete.
Svarbu atskirti du komunikacijos aspektus. Supratimas reiškia, ką mokinys supranta iš to, ką jam sako kiti. Raiška reiškia, kaip jis pats perduoda savo mintis. Kai kurie mokiniai supranta daug daugiau, nei gali pasakyti. Todėl niekada nereikėtų kalbėti apie mokinį jam girdint taip, lyg jis nesuprastų.
Kaip duoti aiškius nurodymus
Daug nesusipratimų kyla ne dėl to, kad mokinys nenori, o dėl to, kad jis nesuprato, ko iš jo norima. Aiškiems nurodymams padeda keli principai.
Atkreipkite dėmesį. Prieš kalbėdami įsitikinkite, kad mokinys jus girdi: pasakykite jo vardą, prieikite arčiau.
Kalbėkite trumpai ir konkrečiai. Vietoj „Gal galėtum dabar truputį susitvarkyti ir pradėti dirbti?“ sakykite „Atsiversk 25 puslapį.“
Vienas žingsnis vienu metu. Kelių žingsnių nurodymą padalykite: pirma vienas veiksmas, po jo kitas.
Sakykite, ką daryti, o ne ko nedaryti. „Eik lėtai“ yra aiškiau nei „Nebėk“.
Duokite laiko. Kai kuriems mokiniams reikia kelių ar keliolikos sekundžių, kad apdorotų, ką išgirdo. Kartodami tą patį klausimą vis kitais žodžiais, tik apsunkinate.
Pridėkite vaizdą. Parodykite pirštu, gestu ar paveikslėliu. Vaizdas išlieka, o žodžiai greitai pamirštami.
Patikrinkite supratimą. Užuot klausę „Ar supratai?“, paprašykite mokinio pasakyti ar parodyti, ką jis darys.
Bendravimas pagal amžių
Bendravimo būdas turi atitikti mokinio amžių, net jei jam reikia daug pagalbos. Penkiolikmečiui, kuris mokosi pagal individualizuotą programą, netinka kalbėti kaip su mažu vaiku: pernelyg mažybiniai žodžiai, glostymas per galvą ar vaikiškos užduotys gali jį žeminti. Su paaugliu bendraukite pagarbiai, klauskite jo nuomonės ir leiskite pasirinkti, net jei pasirinkimas yra tik tarp dviejų variantų.
Kas yra alternatyvioji ir papildomoji komunikacija
Alternatyvioji komunikacija apima visus būdus, kurie padeda bendrauti žmonėms, negalintiems arba sunkiai galintiems kalbėti. Specialistai dažnai skiria du jos atvejus. Papildomoji komunikacija papildo kalbą, kai jos nepakanka. Alternatyvioji pakeičia kalbą, kai žmogus nekalba.
Alternatyviosios komunikacijos būdai skirstomi į dvi grupes.
Be technologijų:
gestai ir ženklai, pavyzdžiui, sutarti judesiai žodžiams „daugiau“, „baigta“, „pagalba“;
paveikslėliai ir simboliai, kuriuos mokinys rodo ar paduoda;
komunikacijos lentelės ir knygelės, kuriose surinkti mokiniui svarbiausi žodžiai ir frazės;
paveikslėlių keitimosi sistema, kai mokinys paduoda paveikslėlį suaugusiajam, norėdamas ko nors paprašyti.
Su technologijomis:
planšetės su komunikacijos programėlėmis, kuriose paspaudus simbolį įrenginys ištaria žodį ar frazę;
specialūs balso įrenginiai su mygtukais ar ekranu.
Kokią sistemą naudoja mokinys, parenka logopedas ir kiti specialistai kartu su šeima. Padėjėjas mokosi ja naudotis ir padeda mokiniui ją naudoti visą dieną.
Mitas, kurį verta paneigti
Kartais tėvai ar mokytojai baiminasi, kad alternatyvioji komunikacija trukdys vaikui išmokti kalbėti. Tyrimai to nepatvirtina: ji paprastai nestabdo kalbos raidos, o kai kuriems vaikams net padeda ją lavinti. Svarbiausia, kad mokinys turėtų būdą susikalbėti dabar, o ne lauktų, kol galbūt prakalbės.
Ką daro padėjėjas, kai mokinys bendrauja alternatyviais būdais
Pasirūpina, kad priemonė būtų po ranka. Komunikacijos knygelė ar planšetė turi būti su mokiniu visur: pamokoje, valgykloje, per pertrauką. Be jos mokinys lieka be balso.
Modeliuoja. Kalbėdamas su mokiniu, padėjėjas pats rodo atitinkamus simbolius ar spaudžia mygtukus. Taip mokinys mato, kaip sistema naudojama, panašiai kaip vaikai mokosi kalbos girdėdami kitus kalbant.
Laukia ir neperima. Kai mokinys ieško simbolio, padėjėjas palaukia, o ne parenka už jį.
Gerbia kiekvieną bandymą. Jei mokinys parodo „ne“, tai yra jo nuomonė, net jei suaugusysis norėtų kitokio atsakymo.
Perduoda informaciją. Pastebėjimai, kokius simbolius mokinys naudoja, kurių jam trūksta ir kada jis bando bendrauti, padeda logopedui papildyti sistemą.
Pavyzdys
Antrokas Paulius nekalba ir naudoja paveikslėlių knygelę. Per pertrauką kiti vaikai žaidžia kamuoliu, o Paulius stovi nuošalyje. Padėjėja pastebi, kad knygelėje nėra paveikslėlio „Ar galiu žaisti?“, ir pasako apie tai logopedei. Po savaitės knygelėje atsiranda naujas simbolis. Padėjėja kelis kartus parodo, kaip jį naudoti, ir Paulius pirmą kartą pats pakviečia klasės draugą žaisti.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra kalbėti per daug ir per sudėtingai. Ilgas sakinys gali paslėpti vienintelį svarbų nurodymą.
Antra klaida yra kalbėti apie mokinį jam girdint, manant, kad jis nesupranta.
Trečia klaida yra palikti komunikacijos priemonę klasėje ar kuprinėje. Be jos mokinys negali pasakyti, ko jam reikia.
Svarbiausios temos išvados
Komunikacija apima ne tik žodžius, o supratimas ir raiška gali labai skirtis. Aiškus nurodymas yra trumpas, konkretus, vieno žingsnio, su vaizdine pagalba ir laiku atsakyti. Bendravimas turi atitikti mokinio amžių. Alternatyvioji komunikacija padeda nekalbantiems ar sunkiai kalbantiems mokiniams bendrauti gestais, paveikslėliais ar technologijomis ir paprastai nestabdo kalbos raidos. Padėjėjas pasirūpina, kad priemonė būtų po ranka, modeliuoja ir laukia. Kitoje temoje išsiaiškinsime, kaip padėti mokiniui įsilieti į bendraamžių grupę ir kaip atpažinti patyčias.
Savikontrolės klausimai
1. Kuo skiriasi kalbos supratimas ir raiška? Kodėl tai svarbu bendraujant su mokiniu?
2. Kaip performuluotumėte nurodymą „Gal jau galėtum nustoti žaisti ir pradėti rašyti?“
3. Kuo skiriasi alternatyvioji ir papildomoji komunikacija? Pateikite po pavyzdį.
4. Ką reiškia modeliuoti naudojant komunikacijos priemonę?
5. Kodėl svarbu, kad komunikacijos priemonė būtų su mokiniu ir per pertraukas?
Visos pamokos
