Šiandien beveik kiekvienas kasdienis veiksmas turi skaitmeninę dalį. Apmokame sąskaitas internetu, registruojamės pas gydytoją per programėlę, pildome deklaraciją, gauname darbo užduotis el. paštu ir dalyvaujame vaizdo susitikimuose. Kas šiuos veiksmus atlieka drąsiai, sutaupo laiko ir pinigų. Kas jų bijo, priklauso nuo kitų pagalbos. Šioje temoje išsiaiškinsime, ką iš tikrųjų reiškia būti skaitmeniškai raštingam, iš kokių sričių susideda šie įgūdžiai ir kaip įsivertinti, nuo ko pradėti.
Kas yra skaitmeninis raštingumas
Skaitmeninis raštingumas yra gebėjimas užtikrintai, kritiškai ir atsakingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės gyvenime. Tai ne tik mokėjimas paspausti reikiamą mygtuką. Į skaitmeninį raštingumą įeina trys dalys:
žinios, pavyzdžiui, suprasti, kas yra debesija ar kodėl reikia atnaujinti programas;
įgūdžiai, pavyzdžiui, mokėti surasti informaciją, išsiųsti dokumentą ar prisijungti prie e. paslaugos;
nuostatos, pavyzdžiui, kritiškai vertinti internete perskaitytą informaciją ir gerbti kitų privatumą.
Dažnai vartojamas ir senesnis terminas kompiuterinis raštingumas. Jis siauresnis: dažniausiai reiškia darbą su kompiuteriu, pelę, klaviatūrą, failus ir biuro programas. Skaitmeninis raštingumas apima viską, kas susiję su skaitmenine aplinka: išmanųjį telefoną, internetą, elektronines paslaugas, bendravimą, saugumą ir net dirbtinį intelektą. Galima sakyti, kad kompiuterinis raštingumas yra skaitmeninio raštingumo dalis.
Kodėl tai svarbu kiekvienam
Pirmiausia dėl kasdienio gyvenimo. Vis daugiau paslaugų pirmiausia teikiama internetu: bankai mažina skyrių skaičių, valstybės institucijos kviečia jungtis per elektroninius vartus, o gydymo įstaigos siunčia priminimus į telefoną. Žmogus, nemokantis naudotis šiomis paslaugomis, praleidžia daugiau laiko eilėse ir dažniau priklauso nuo artimųjų.
Antra priežastis yra darbas. Net profesijos, kurios iš pirmo žvilgsnio nėra susijusios su kompiuteriais, šiandien reikalauja skaitmeninių įgūdžių: pardavėjas dirba su kasos sistema, statybininkas gauna brėžinius telefonu, slaugytoja pildo elektroninę ligos istoriją. Darbo skelbimuose skaitmeniniai įgūdžiai dažnai nurodomi kaip savaime suprantamas reikalavimas.
Trečia priežastis yra saugumas ir pasitikėjimas savimi. Sukčiai dažniausiai taikosi į tuos, kurie mažiau išmano technologijas. Supratęs, kaip veikia internetas ir e. paslaugos, žmogus lengviau atpažįsta apgaulę ir jaučiasi ramiau.
Europos Sąjunga skaitmeninius įgūdžius laiko viena svarbiausių visą gyvenimą reikalingų kompetencijų. Siekiama, kad iki 2030 metų bent 80 proc. 16–74 metų gyventojų turėtų bent bazinius skaitmeninius įgūdžius. 2024 metų Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje tokius įgūdžius turėjo 52,9 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad beveik pusei suaugusiųjų dar yra ko išmokti, ir jūs tikrai nesate vieni.
Penkios skaitmeninio raštingumo sritys
Kad būtų aišku, ką konkrečiai reikia mokėti, Europos Komisija sukūrė DigComp sistemą. Tai bendras Europos skaitmeninės kompetencijos aprašas, kuriuo remiasi mokymo programos, darbdaviai ir valstybės institucijos. Naujausia versija DigComp 3.0 paskelbta 2025 metais. Ją sudaro penkios sritys ir 21 kompetencija. Šiame kurse apimsime visas penkias sritis.
1. Informacijos ir duomenų raštingumas. Gebėjimas ieškoti informacijos, įvertinti jos patikimumą ir tvarkingai saugoti duomenis. Pavyzdys: rasti oficialią informaciją apie pašalpą ir atskirti ją nuo reklaminio straipsnio.
2. Bendravimas ir bendradarbiavimas. Gebėjimas bendrauti el. paštu, žinutėmis ir vaizdo skambučiais, dirbti su kitais bendruose dokumentuose ir naudotis elektroninėmis paslaugomis. Pavyzdys: prisijungti prie darbo susitikimo per „Teams“ ir pasidalinti ekranu.
3. Skaitmeninio turinio kūrimas. Gebėjimas sukurti ir redaguoti dokumentą, nuotrauką ar paprastą pristatymą bei suprasti, kokiu turiniu galima naudotis nepažeidžiant autorių teisių. Pavyzdys: parengti tvarkingą gyvenimo aprašymą ir išsaugoti jį PDF formatu.
4. Saugumas. Gebėjimas apsaugoti įrenginius, asmens duomenis ir savo sveikatą skaitmeninėje aplinkoje. Pavyzdys: susikurti stiprų slaptažodį, atpažinti sukčiavimo žinutę ir riboti ekrano laiką.
5. Problemų sprendimas. Gebėjimas susitvarkyti su techninėmis kliūtimis, parinkti tinkamą įrankį užduočiai ir nuolat mokytis naujų dalykų. Pavyzdys: patiems išsiaiškinti, kodėl neveikia garsas vaizdo skambučio metu.
DigComp 3.0 ypač pabrėžia dirbtinį intelektą. Jis neišskiriamas į atskirą sritį, o įtrauktas į visas penkias, nes DI jau sutinkame visur: paieškoje, vertimo programose, telefonų kamerose. Todėl ir mūsų kurse DI paminėsime keliose temose, o paskutinėje aptarsime jį išsamiau.
Lygiai: nuo bazinio iki aukščiausio
DigComp skiria keturis įgūdžių lygius: bazinį, vidutinį, pažengusį ir labai pažengusį. Baziniame lygyje žmogus atlieka paprastas užduotis, dažnai pagal nurodymus ar su kitų pagalba. Vidutiniame lygyje jis jau savarankiškai sprendžia įprastas užduotis. Pažengęs naudotojas sprendžia sudėtingesnes problemas ir gali padėti kitiems.
Šio kurso tikslas yra padėti jums tvirtai pasiekti bazinį lygį visose penkiose srityse ir žengti link vidutinio. Svarbu suprasti, kad lygis gali skirtis pagal sritį: galite puikiai bendrauti žinutėmis, bet nežinoti, kaip saugiai laikyti failus. Tai visiškai normalu.
Kaip įsivertinti savo įgūdžius
Prieš pradedant mokytis naudinga sąžiningai atsakyti į kelis klausimus. Kiekvienam suteikite atsakymą „taip“, „iš dalies“ arba „ne“:
Ar galiu savarankiškai rasti informaciją internete ir įvertinti, ar šaltinis patikimas?
Ar žinau, kur kompiuteryje ar telefone išsisaugo mano failai, ir galiu juos surasti?
Ar galiu išsiųsti el. laišką su priedu ir prisijungti prie vaizdo skambučio?
Ar moku prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų ar e. bankininkystės?
Ar galiu sukurti paprastą dokumentą ir išsaugoti jį PDF formatu?
Ar atpažinčiau sukčiavimo žinutę, prašančią prisijungti prie banko?
Ar žinau, ką daryti, kai programa nustoja veikti ar įrenginys užstringa?
Klausimai, į kuriuos atsakėte „ne“ arba „iš dalies“, rodo, kurioms kurso temoms verta skirti daugiau dėmesio. Kurso pabaigoje grįžkite prie šio sąrašo ir palyginkite rezultatus.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra manyti, kad „aš jau per senas“ ar „man to nereikia“. Skaitmeninių įgūdžių galima išmokti bet kuriame amžiuje, o pradėti visada lengviausia nuo to, ką darote kasdien.
Antra klaida yra bijoti ką nors „sugadinti“. Dauguma veiksmų kompiuteryje ar telefone yra atšaukiami, o eksperimentuoti saugiai išmoksite jau kitose temose.
Trečia klaida yra mokytis atsitiktinai, tik tada, kai prireikia. Taip lieka spragų, kurias dažnai išnaudoja sukčiai. Nuoseklus mokymasis padeda suprasti, kaip viskas susiję.
Svarbiausios temos išvados
Skaitmeninis raštingumas yra gebėjimas užtikrintai, kritiškai ir atsakingai naudotis technologijomis, o jį sudaro žinios, įgūdžiai ir nuostatos. Jis platesnis už kompiuterinį raštingumą, nes apima ir telefoną, e. paslaugas, bendravimą, saugumą bei DI. Europos DigComp sistema išskiria penkias sritis: informaciją ir duomenis, bendravimą ir bendradarbiavimą, turinio kūrimą, saugumą ir problemų sprendimą. Lietuvoje bazinius įgūdžius turi kiek daugiau nei pusė gyventojų, todėl mokytis niekada ne vėlu. Kitoje temoje pradėsime nuo pagrindų: kaip veikia kompiuteris ir išmanusis telefonas.
Savikontrolės klausimai
1. Kuo skaitmeninis raštingumas skiriasi nuo kompiuterinio raštingumo?
2. Iš kokių trijų dalių susideda skaitmeninis raštingumas? Pateikite po pavyzdį kiekvienai.
3. Kokios yra penkios DigComp skaitmeninio raštingumo sritys?
4. Kodėl dirbtinis intelektas DigComp 3.0 sistemoje neišskiriamas į atskirą sritį?
5. Kurią iš penkių sričių, atlikę įsivertinimą, laikote savo silpniausia, ir kodėl?
Visos pamokos
