Antroje temoje sužinojome, kad nuotraukos, dokumentai ir programos saugomi ilgalaikėje įrenginio atmintyje. Tačiau vien žinoti, kad failai „kažkur yra“, neužtenka. Dažna pradedančiųjų bėda yra ta, kad atsisiųstas dokumentas „dingsta“, nuotraukų tūkstančiai sumesti į vieną vietą, o sugedus telefonui prarandama viskas. Šioje temoje išmoksime, kas yra failas, kaip tvarkingai jį laikyti ir kaip debesija padeda pasiekti dokumentus iš bet kurio įrenginio.
Kas yra failas ir aplankas
Failas yra vienas išsaugotas informacijos vienetas: dokumentas, nuotrauka, daina, vaizdo įrašas ar programa. Kiekvienas failas turi pavadinimą ir dydį, kuris matuojamas kilobaitais (KB), megabaitais (MB) arba gigabaitais (GB). Tekstinis dokumentas paprastai užima kelis šimtus kilobaitų, nuotrauka kelis megabaitus, o filmas jau gigabaitus.
Aplankas (angl. folder) yra „dėžutė“, kurioje laikomi failai ir kiti aplankai. Aplankai leidžia sugrupuoti susijusius failus, pavyzdžiui, visus su butu susijusius dokumentus ar vienos kelionės nuotraukas. Aplankas aplanke sukuria aplankų medį, kuris primena stalčių su skyreliais.
Kompiuteryje failus ir aplankus valdo failų naršyklė: „Windows“ sistemoje tai „Failų naršyklė“ (angl. File Explorer), „macOS“ sistemoje „Finder“. Telefone tam skirta programėlė „Failai“ (angl. Files).
Failų tipai ir plėtiniai
Failo pavadinimo pabaigoje po taško būna plėtinys, kuris nurodo failo tipą. Būtent pagal jį įrenginys nusprendžia, kokia programa failą atidaryti. Dažniausiai sutinkami tipai:
.docx yra „Word“ dokumentas, kurį galima redaguoti;
.pdf yra dokumentas, kuris visuose įrenginiuose atrodo vienodai ir kurį sunkiau netyčia pakeisti, todėl juo dažnai siunčiami gyvenimo aprašymai, sutartys ir sąskaitos;
.xlsx yra skaičiuoklės („Excel“) failas;
.jpg ir .png yra nuotraukos ir paveikslėliai;
.mp3 yra garso įrašas, .mp4 vaizdo įrašas;
.zip yra suspaustas archyvas, kuriame gali būti daug failų.
Pagal nutylėjimą „Windows“ dažnai slepia plėtinius. Juos verta įjungti failų naršyklės nustatymuose („Rodinys“ → „Rodyti“ → „Failų vardų plėtiniai“). Tai ne tik patogu, bet ir saugu: sukčiai kartais siunčia failą, pavadintą „sąskaita.pdf.exe“, kuris atrodo kaip dokumentas, bet iš tiesų yra programa.
Kur dingsta atsisiųsti failai
Atsisiųsti iš interneto ar el. laiško failai dažniausiai patenka į aplanką „Atsisiuntimai“ (angl. Downloads). Nuotraukos iš telefono kameros saugomos aplanke „DCIM“ arba programėlėje „Nuotraukos“ (angl. Gallery arba Photos). Jei negalite rasti failo, pirmiausia patikrinkite „Atsisiuntimus“ arba naršyklėje atidarykite atsisiuntimų sąrašą („Ctrl + J“).
Kitas greitas būdas yra paieška. Kompiuteryje pradėkite rašyti failo pavadinimą „Windows“ paieškos laukelyje ar „macOS“ „Spotlight“ paieškoje („Cmd + tarpo klavišas“). Telefone paieškos laukelis yra programėlėje „Failai“.
Kaip tvarkingai laikyti failus
Tvarka failuose sutaupo daug laiko. Kelios paprastos taisyklės:
Aiški aplankų struktūra. Susikurkite kelis pagrindinius aplankus pagal gyvenimo sritis, pavyzdžiui, „Darbas“, „Namai“, „Sveikata“, „Mokymasis“, „Nuotraukos“. Juose kurkite smulkesnius aplankus. Dažniausiai pakanka dviejų ar trijų lygių, gilesnį medį sunku naršyti.
Aiškūs failų pavadinimai. Vietoj „Dokumentas1.docx“ ar „IMG_4521.jpg“ rinkitės pavadinimą, iš kurio aišku, kas viduje. Patogus formatas yra data ir aprašymas: „2026-10-08 buto nuomos sutartis.pdf“. Data pradžioje leidžia failus išrikiuoti chronologiškai.
Reguliarus tvarkymas. Kartą per mėnesį peržiūrėkite „Atsisiuntimų“ aplanką: reikalingus failus perkelkite į tinkamą vietą, nereikalingus ištrinkite.
Šiukšlinė. Ištrinti failai kompiuteryje pirmiausia patenka į šiukšlinę (angl. Recycle Bin arba Trash). Iš jos failą dar galima atkurti. Tik ištuštinus šiukšlinę failas pašalinamas galutinai. Telefonų nuotraukų programėlės ir debesijos paslaugos taip pat turi savo šiukšlinę ar aplanką „Neseniai ištrinti“, kuriame failai paprastai laikomi nuo 30 iki 60 dienų, priklausomai nuo paslaugos.
Kas yra debesija
Debesija (angl. cloud) reiškia, kad jūsų failai saugomi ne tik jūsų įrenginyje, bet ir galinguose paslaugos teikėjo serveriuose, pasiekiamuose internetu. „Debesis“ yra tik vaizdinis pavadinimas: failai fiziškai guli duomenų centruose, bet jūs juos pasiekiate iš kompiuterio, telefono ar bet kurio kito įrenginio, prisijungę prie savo paskyros.
Populiariausios debesijos paslaugos yra „Google Drive“, „Microsoft OneDrive“ ir „Apple iCloud“. Visos siūlo nemokamą bazinę vietą (šiuo metu „Google“ suteikia 15 GB, „Microsoft“ ir „Apple“ po 5 GB), o didesnės talpos galima įsigyti už mėnesinį mokestį. Svarbu žinoti, kad „Google“ nemokama vieta dalijama tarp „Drive“, „Gmail“ laiškų ir „Google“ nuotraukų.
Debesija turi tris didelius privalumus:
Prieinamumas. Dokumentą, pradėtą kompiuteryje, galite atidaryti telefone kelionėje.
Apsauga nuo praradimo. Jei telefonas pavagiamas ar sugenda, nuotraukos ir dokumentai lieka debesyje.
Dalijimasis. Užuot siuntę didelį failą el. paštu, galite pasidalinti nuoroda.
Yra ir apribojimų. Debesijai reikia interneto ryšio, o jūsų failus saugo kita bendrovė, todėl paskyrą būtina apsaugoti stipriu slaptažodžiu ir dviejų veiksnių patvirtinimu. Apie tai kalbėsime saugumo temoje.
Sinchronizavimas ir dalijimasis
Sinchronizavimas reiškia, kad pakeitimai automatiškai atsiranda visuose jūsų įrenginiuose. Pataisėte dokumentą kompiuteryje, ir telefone matote naujausią versiją. Tačiau sinchronizavimas veikia abiem kryptimis: ištrynus ar netyčia sugadinus failą viename įrenginyje, pakeitimas atsiranda ir kituose. Ištrintą failą dar galima trumpai atkurti iš debesies šiukšlinės, tačiau praėjus terminui jis dingsta visur. Todėl debesija nėra visavertė atsarginė kopija.
Dalijantis failais svarbu pasirinkti tinkamas prieigos teises:
Peržiūra leidžia tik matyti failą;
Komentavimas leidžia palikti pastabų, bet ne keisti tekstą;
Redagavimas leidžia keisti failą.
Taip pat atkreipkite dėmesį, kam dalijatės. Parinktis „Kiekvienas, turintis nuorodą“ reiškia, kad failą atidarys bet kas, kam ta nuoroda pateks. Asmens dokumentų, banko išrašų ar sveikatos duomenų taip dalintis nereikėtų. Geriau nurodyti konkretaus žmogaus el. pašto adresą.
Atsarginės kopijos
Atsarginė kopija yra papildoma svarbių failų kopija, laikoma kitoje vietoje. Paprasčiausias sprendimas pradedančiajam yra įjungti automatinį nuotraukų ir dokumentų kopijavimą į debesį ir kartkartėmis nukopijuoti svarbiausius failus į išorinį diską ar USB atmintinę. Tada net sugedus įrenginiui ar netyčia ištrynus failą, jį pavyks atkurti.
Dažniausios pradedančiųjų klaidos
Pirma klaida yra visus failus laikyti darbalaukyje ar „Atsisiuntimuose“. Po kelių mėnesių juose susikaupia šimtai failų, ir rasti reikiamą tampa beveik neįmanoma.
Antra klaida yra manyti, kad sinchronizavimas yra atsarginė kopija. Ištrintas ar sugadintas failas dingsta visur.
Trečia klaida yra dalintis asmens dokumentais per viešą nuorodą, kurią gali atidaryti bet kas.
Svarbiausios temos išvados
Failai yra atskiri informacijos vienetai, o aplankai padeda juos sugrupuoti. Plėtinys nurodo failo tipą, todėl jį verta matyti. Atsisiųsti failai dažniausiai patenka į „Atsisiuntimų“ aplanką, o tvarką palaiko aiški aplankų struktūra ir prasmingi pavadinimai. Debesija leidžia pasiekti failus iš bet kurio įrenginio ir saugo nuo praradimo, tačiau sinchronizavimas nepakeičia atsarginės kopijos, o dalijantis reikia rinktis tinkamas teises. Kitoje temoje išmoksime efektyviai naršyti ir ieškoti informacijos internete.
Savikontrolės klausimai
1. Kuo skiriasi failas ir aplankas? Pateikite po pavyzdį iš savo kompiuterio ar telefono.
2. Kodėl naudinga matyti failų plėtinius, ir kaip tai padeda atpažinti apgaulingą failą?
3. Kur dažniausiai patenka iš interneto atsisiųsti failai, ir kaip juos greitai rasti?
4. Kodėl debesies sinchronizavimas nėra visavertė atsarginė kopija?
5. Kokias prieigos teises pasirinktumėte dalydamiesi savo gyvenimo aprašymu su darbdaviu, ir kodėl?
Visos pamokos
